Policijos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį keliuose žuvo 43 žmonės – vienu mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Jei prie šio skaičiaus pridėtume balandžio 5 d. vakarą Vilniuje žuvusį automobilio keleivį (vairuotojas – komos būklės), turėtume tokią pačią situaciją kaip pernai.
Kur kas prastesni kiti saugumo rodikliai. Šiemet per pirmus tris mėnesius Lietuvoje užfiksuota 722 eismo įvykiai – t. y. 24,5 proc. (142 įvykiais) daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Eismo įvykiuose sužalotų žmonių skaičius padidėjo dar labiau – 28,7 proc. (197 asmenimis) ir pasiekė 884. Vien tik sužalotų nepilnamečių skaičius padidėjo beveik trečdaliu – iki 134.
Tik eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo nuo 40 iki 36, o žuvusių nepilnamečių – nuo 3 iki 1.
DELFI pasiteiravo Policijos departamento, kodėl situacija keliuose blogėja, nors priėmus naują Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ir gerokai sugriežtinus bausmes už KET pažeidimus, buvo tikėtasi jos pagerėjimo.
Sprendžiant iš Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio perduoto Kelių policijos tarnybos komentaro, praėjo dar per mažai laiko, kad situacija pagerėtų.
„ANK padidintos nuobaudos už pavojingiausius KET pažeidimus (pvz., lenkimas, greičio viršijimas atskirų kategorijų transporto priemonių vairuotojams). Manome, kad nuo šių pakeitimų praėjo dar per trumpas laikotarpis, kad būtų matomi teigiami (kartu ir neigiami) teisinio reguliavimo rezultatai.
Nemaža dalis vairuotojų, kuriems jau atimta teisės vairuoti, pvz., už lenkimo taisyklių pažeidimą, tikėtina, kad pakartotinai tokių pažeidimų nebedarys“, – įsitikinę policininkai.
Esą panaši situacija ir su neblaiviais asmenimis prie vairo. Nors už sunkų girtumą vairuojant numatyta baudžiamoji atsakomybė, tokių atvejų nemažėja. Tačiau manytina, kad daugelis iš jų gerai pagalvos, ar verta dar kada nors rizikuoti, viliasi pareigūnai.
„Vien nuobaudų griežtumas negali staiga pakeisti eismo dalyvių elgesio, supratimo apie atsakomybę už savo veiksmus.
Kaip matyti iš praktikos, eismo saugumo situacija gerėja įgyvendinant bendras kompleksines priemones: eismo dalyvių kontrolė (atsakomybės neišvengiamumas), kelių infrastruktūros gerinimas, švietimas (mokymas ir mokymasis, prevencija, socialinė reklama).
Kiekvienas eismo dalyvis turi suprasti ir būti atsakingas už savo veiksmus kelyje“, – komentavo Kelių policijos tarnyba.
Balandžio 6 d. minima Saugaus eismo diena.
„Tai diena, suteikianti galimybę dar kartą kiekvienam visuomenės nariui, eismo dalyviui, susimąstyti apie žmogiškąsias vertybes – gyvybę, sveikatą, atsakomybę už savo elgesį kelyje.
Pagrindinis Saugaus eismo dienos tikslas – nė vieno nukentėjusio eismo dalyvio šalies keliuose. Saugokime ir rūpinkimės vieni kitais.
Policija primena visuomenei, kad saugumą ir taiką keliuose galime sukurti tik bendromis pastangomis. Kelių eismo taisyklių laikymasis, tolerancija ir pagarba vienas kitam, dėmesingumas ir sąmoningumas turi lydėti kiekvieną, esantį kelyje“, – rašoma šia proga išplatintame Policijos departamento pranešime.