„Važiuos komanda ir kalbėsimės“, – žurnalistams Alytuje sakė L. Kasčiūnas.
Anot politiko, surasti kompromisą turėtų pavykti tiek su gyventojais, kurių sodybos atsidūrė poligonų teritorijoje, tiek su medžiotojais, kuriems dėl statomų karinių objektų sumažės medžioklės plotai.
„Šiuose dvejuose poligonuose yra 5 sodybos – viena iš jų yra gyvenama. Mes esame pasiruošę jas išpirkti. (...) Taip pat mes esame pasiruošę jas iškirpti (iš poligono plano – ELTA) ir žmonės ten tikrai galės gyventi. Tai įmanoma padaryti. Jei žmonės norės lankytis poligonuose – grybauti, uogauti – tai jie galės tai daryti. Tiesiog susiderinę su kariuomene. Bet medžioklė yra draudžiama“, – teigė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad ir su medžiotojų būreliais bus galima surasti kompromisų.
„Darysime viską, kad susitartume“, – teigė jis.
Bet kuriuo atveju, akcentavo ministras, naujų poligonų atsiradimas Tauragės ir Šilalės rajonuose gyventojų saugumą tik sustiprins
„Poligonas šalia tavo namų rodo, kad tavo kariuomenė yra šalia. Kad ji duos atkirtį“, – teigė L. Kasčiūnas.
Ministrui antrino ir premjerė I. Šimonytė. Anot jos, daliai visuomenės pradėjus kelti klausimus dėl atsirasiančių poligonų, suderinti interesus – įmanoma.
„Galiu patvirtinti, kad procesas buvo toks, kad Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei buvo suteikti visi įgaliojimai tartis su vietos bendruomenėmis, politikais ir interesų grupėmis. Manau, kad yra visos galimybės tuos interesus suderinti“, – sakė premjerė.
Valstybės gynimo taryba (VGT) praėjusią savaitę pritarė siūlymui steigti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose.
Planuojama, jog steigiamuose maždaug 4304 hektarų ploto Tauragės ir 2677 hektarų ploto Šilalės kariniuose poligonuose vyks karinės technikos manevravimo pratybos, šie poligonai neturės visiško karinės teritorijos statuso – šaudyklų juose nebus, kovinis šaudymas nevyks ir nevažinės sunkioji karinė technika.
Kasčiūnas: iki rugsėjo ketinama sudaryti kontraktą dėl papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog iki rugsėjo ketinama pasirašyti kontraktą dėl papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo. Anot jo, planuojama, kad ši sistema pasieks Lietuvą per maždaug tris-keturis metus. Taip pat iki rudens ketinama sudaryti papildomą kontraktą dėl artimojo nuotolio oro gynybos sistemos pirkimo.
„Papildomos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimas – dabar negaliu ir nenoriu pasakyti, kurios sistemos, nes vyksta derybos. Bet iki rugsėjo mėnesio bus sprendimas, bus kontraktas“, – žurnalistams Alytuje sakė L. Kasčiūnas.
„Turime vieną (sistemos – ELTA) bateriją. 2026 m. dabartinio biudžeto rėmuose atvažiuoja antra baterija. Ir dabar pradėsime trečiai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos baterijos įsigijimui, kuri atvažiuos 2027-2028 metais“, – akcentavo jis.
Politikas pažymėjo, jog anksčiau planuotas trečiosios NASAMS sistemos įsigijimas buvo planuojamas 2035-iesiems. Praėjusią savaitę Vyriausybės sprendimu skirtos papildomos lėšos gynybai leidžia sprendimus spartinti maždaug dešimtmečiu, pažymėjo L. Kasčiūnas.
Iš papildomų 136 mln. eurų dalis lėšų bus skiriama avansiniam mokėjimui už artimojo nuotolio oro gynybos sistemą „MSHORAD“, pastebėjo ministras. Taip, tęsė jis, pirkimas įvyks trims metais anksčiau, nei planuota.
„Vieną iš jų dar esamo biudžeto rėmuose planuojame įsigyti, pasirašyti kontraktą dar liepos mėnesį su švedų kompanija „SAAB“, – teigė jis, akcentuodamas, kad iki rugpjūčio ketinama sutarti dėl dar vienos sistemos.
Kasčiūnas: kritinės infrastruktūros apsauga prieš pusantrų metų ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis
L. Kasčiūnas sako, kad per pastarąjį laikotarpį kritinės infrastruktūros apsauga šalyje itin pagerėjo. Taip pat, anot jo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijos dirba dėl to, kad minėta infrastruktūra būtų saugoma dar stipriau – radioelektroninėmis, antidroninėmis, kinetinėmis bei kitomis priemonėmis.
„Judame sistemiškai. Mane žavi, kaip energetikos ministras išjudindavo visas įmones, kurios valdo kritinę infrastruktūrą, investuoti į objektų apsaugą, tiek fizinę, tiek ore, tiek po vandeniu. Jeigu žvilgteltume, kur buvome prieš metus–pusantrų su suskystintų dujų terminalo apsauga, ir kur dabar esame, tai kaip diena ir naktis“, – antradienį Alytuje žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
„Sutariame, kad trys ministerijos (Krašto apsaugos, Energetikos ir Vidaus reikalų – ELTA) dirba iki rugpjūčio pradžios ir nusibraižo visą piešinį, kaip saugoti kritinę infrastruktūrą dar stipriau, tai radioelektroninė kova, antridroninės įvairios priemonės, kinetinis naikinimas ir kiti svarbūs aspektai“, – pažymėjo jis.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė aiškino negalinti įvardinti konkrečios sumos, kuri galėtų užtikrinti minėtų objektų saugumą. Vis tik ji pažymėjo, kad darbai yra planuojami taip, jog būtų pasiruošta „įvairiems netikėtumams.
„Nėra kažkokios sumos, kur pasakyčiau, kad tiek pinigų išleidus esame visiškai saugūs, todėl, kad tai yra kompleksas priemonių – ir žmonių apmokymo, ir karinių priemonių, ir žvalgybos priemonių, ir įvairiausių kitų priemonių“, – sakė I. Šimonytė.
„Nuo plataus masto invazijos prieš Ukrainą pradžios, kritinės infrastruktūros apsauga yra ta tema, kuriai skiriama labai daug dėmesio, mano pačios ir su ministrais. Dėl to planuojame įvairius darbus, kad būtume pasiruošę įvairiems netikėtumams. Dangus yra riba, kur galėtume pasakyti, kad viską esame padarę, bet čia nereikia žiūrėti iš kurios kišenės priemonės bus finansuojamos“, – tikino ji.
I. Šimonytė kalbėjo, kad institucijos šiuo metu minėtais klausimais bendradarbiauja daug geriau, negu Vyriausybės kadencijos pradžioje, o dėl kritinės infrastruktūros apsaugos ministrai sprendžia klausimus kiekvieną dieną.
„Kieno yra atsakomybė, tas ir turės finansuoti. (...) Labai džiaugiuosi, kad tiek krašto apsaugos, tiek energetikos, tiek vidaus reikalų ministrai laiko tuos klausimus kiekvieną dieną ant savo stalo. Į objektus aš ir kolegos atvykstame tam, kad visuomenė matytų, kas vyksta, ką darome, bet tai nevyksta tik tada, kai atvažiuojame, vyksta kasdien“, – teigė ministrė pirmininkė.
„Darbo daug, pasitelktos įvairios institucijos ir manau, kad tikrai, ką išmokome neblogai per trečių metų epizodą, tai atrasti gerą bendradarbiavimo režimą“, – akcentavo ji.
