„Mūsų visi vertinimai yra pateikti remiantis žvalgybos duomenimis.
Jeigu žmonėms sunku patikėti mumis, tai bent jau tegu daugiau pasianalizuoja Amerikos ir Jungtinės Karalystės vertinimus ir sprendimus. Tai, kad diplomatai ir jų šeimos jau turi planus, kaip išvykti iš Kijevo, turbūt liudija, kad tai kažkas rimčiau negu įprasta“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Kalbant apie Kijevą ir Ukrainą akivaizdu, kad šiuo momentu pajėgų telkimas tęsiasi, bet net ir esant dabartinėms pajėgoms užtenka tik politinių sprendimų ir ne pačio plačiausio, bet tam tikro masto, karinė intervencija galėtų įvykti“, – pridūrė jis.
Todėl NSGK pirmininkas stebisi šešėlinės Vyriausybės teiginiais, kad karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi.
„Man labai keista girdėti, kad karo grėsmės, rizikos nėra. Aš tikrai nenoriu interpretuoti, kad kažkas bando mus užmigdyti ir skatina nematyti Rusijos keliamų grėsmių. Visi tai mato, akivaizdžiai visi Vakarai tai mato, vyksta pajėgų perdislokavimas, vyksta strategijų stiprinimo permąstymai ir panašiai“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
L. Kasčiūnas sutinka, kad Lietuva dėl narystės NATO šių geopolitinių įtampų kontekste gali jaustis gerokai saugiau.
„Lietuvos atveju, be abejo, esame NATO nariai ir esame aukštesnėje saugumo lygoje. Ir be jokios abejonės, čia mes turime kolektyvinių saugumo garantijų, esame nariai stipriausio pasaulio istorijoje gynybinio aljanso. Ir tai, aišku, rodo, kad mes esame visiškai kitoje lygoje“, – sakė komiteto pirmininkas.
Vis tik, pasak politiko, tam tikros grėsmės dėl Baltarusijoje vasarį vyksiančių jungtinių karinių pratybų su Rusija Lietuvai kyla.
„Tai, kad tuoj prasidės pratybos Baltarusijoje ir gali Rusijos ginkluoti likti Baltarusijoje, tai reiškia, kad iš esmės Baltarusijos neutraliteto ir nepriklausomybės likučių nebėra. Ir kad iš esmės ta siena su Baltarusija faktiškai tampa siena su Rusija karine prasme.
Tai nematyti šito ir nekalbėti apie tai, kad mes irgi turime ieškoti būdų, kaip pastiprinti atgrasymo instrumentus mūsų Baltijos regione, Lietuvoje (...) man būtų keista“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Ir tikrai netikiu, kad ponas R. Karbauskis su tuo nesutiktų. O jeigu nesutiktų, tai jau man keltų klausimų dėl jo ne tik pasaulėžiūros, bet ir dėl jo geopolitinės situacijos vertinimo“, – taip pat akcentavo jis.
L. Kasčiūnas taip pat pažymi, kad R. Karbauskio teiginiai, jog Rusijos pareigūnai nėra kalbėję apie karines intervencijas į Ukrainą, yra neteisingi ir klaidina visuomenę.
„Tai kenkia, nes tai labai klaidina visuomenę. Nes iš esmės bandoma pasakyti, kad Rusija nėra grėsmė ir nekelia jokių rizikų. Tai yra pavojinga“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Jis neteisus sakydamas, kad Rusijos pareigūnai nėra kalbėję apie karines intervencijas. Kai kurie Rusijos viceministrai yra aiškiai pasakę, kad jeigu nebus ultimatumas patenkintas, bus karinis kažkoks sprendimas. Ką tai reiškia – tai tiesioginis grasinimas Ukrainai“, – pridūrė jis.
Į „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės narių pareiškimus, kad karinės grėsmės eskalavimas Lietuvoje „jau peržengė sveiko proto ribas“ kritiškai sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Iš karto ramiau pasidarė. Gerai, kad Rusija netelkia 30 tūkstantinės grupuotės Baltarusijoje prieš Ukrainą. Nematai, vadinasi nėra“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė parengė rezoliuciją, kuria ragina valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“. Kaip pirmadienį partijos kolegoms sakė politikas, karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva, iš viso nėra. Todėl, R. Karbauskio teigimu, dabartinė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir kitų valdančiųjų komunikacija apie situaciją Ukrainoje yra pernelyg gąsdinanti. O tai, pažymi „valstietis“, ne tik kelia geopolitinę įtampą, bet ir kenkia Lietuvos žmonių savijautai.