„NATO pradeda sustiprinti budrumo iniciatyvą, aš ją pavadinčiau NATO jūrų policija, kuri pradeda po truputį patruliuoti, stebėti ir atgrasyti į rizikos zoną artėjančius laivus. Tai prasidės sausio mėnesį“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Jie turėtų mandatą stebėti, žiūrėti ir sekti tuos rizikingus laivus, kurie skirti šešėliniam laivynui“, – pridūrė jis.
Pasak konservatoriaus, šiuo metu didžiausia problema yra Rusijos „šešėlinis laivynas“, kuriuo eksportuojama nafta į neeuropines rinkas. L. Kasčiūno teigimu, tai yra netvarkingi laivai, kurie turi didesnę galimybę sukelti incidentą.
„Didžioji problema ir šaltinis problemų, kurią mes išgyvename yra šešėlinis laivynas, iš kurio Rusija pelnosi ir palaiko savo ekonomikos gyvybingumą ir karo mašiną. Su šešėlinio laivyno atėjimu padaugėjo jūrose netvarkingų laivų, su visokiais incidento scenarijais ir padidintomis rizikomis“, – aiškino politikas.
Parlamentaras tikino, jog nesvarbu, ar šie laivai sukelia incidentus tyčia, bet tik tai, kad jie yra rizikos šaltinis, o norint jį suvaldyti svarbu kirsti per Rusijos ekonomiką.
„Tai yra europinės, amerikietiškos ir tos sankcijos, kurios neleistų tų šešėlinių laivų aptarnauti uostuose ES ir NATO valstybių ir įtikinti tokias rinkas kaip Indija ar Kinija nepirkti, nes tai turės kaštų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
„Tada šešėlinis laivynas griūna, tada sumažėja įplaukos į Rusijos ekonomiką, tada mažėja saugumo rizikų ir Baltijos jūroje, nes tas procentas šešėlinio laivyno, kuris vyksta per Baltijos jūrą, yra didžiulis“, – sakė jis.
I. Šimonytė: efektyviausias Rusijos atgrasymas – sankcijos
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad efektyviausios kovos su Rusijos šešėliniu laivynu priemonės tebelieka ekonominės sankcijos, o ypač – JAV taikomos sankcijos. Ji taip pat pabrėžė, kad sustiprintas NATO patruliavimas Baltijos jūroje, nors ir svarbus, nėra pagrindinė problemos išeitis.
„Kuo daugiau to šešėlinio laivyno bus sankcionuota, kuo bus didesnė grėsmė, kad sankcionuotus laivus priimant bus pritaikytos antrinės sankcijos, ypatingai JAV, tai turbūt duotų atgrasomąjį poveikį“, – teigė I. Šimonytė.
„Žinoma, NATO sustiprintas patruliavimas yra svarbu, irgi veiks kaip atgrasymas, bet čia jau yra kova su pasekmėm“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad gruodį nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.
Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Kopijuoti nuorodą
NSGK pirmininkas: Lietuva turi pakankamai resursų užtikrinti strateginės infrastruktūros saugumą Baltijos regione
Su žvalgybos ir saugumo tarnybomis saugumo situaciją regione dėl kabelių nutraukimo Baltijos jūroje aptaręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas teigia, kad Lietuva turi pakankamai resursų priešiškų valstybių hibridinėms ir kinetinėms atakoms savo teritoriniuose vandenyse atremti.
„Ką išgirdome (…) tiek iš mūsų karinių jūrų pajėgų, tiek ir (Valstybės – ELTA) sienos apsaugos tarnybos, kad tie pajėgumai yra, žmonės yra treniruoti, resursų yra duodama pakankamai, bendradarbiavimas tarp šių institucijų, saugumo institucijų taip pat vyksta. Tai tikrai nuteikia, manau, optimistiškai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė G. Jeglinskas.
Visgi, pasak jo, nors resursų paskirstymas tarp partnerių yra sudėtingesnis procesas, stebėjimus Baltijos jūroje pradės NATO aljanso laivai, Jungtinės ekspedicinės pajėgos, vadovaujamos Didžiosios Britanijos.
„Tarptautiniu lygmeniu čia jau kita kalba yra, bet vėlgi, pats NATO pradeda pratybas. (…) Matysime, kai pradės veikti, tai yra (…) daugiau negu 10 ruožų, kuriuose tas patruliavima sbus vykdomas, tai turbūt veiks kaip labiau atgrasantis faktorius, jie galės lydėti, stebėti, jie turi ir antvandeninius, ir povandeninius sugebėjimus pamatyti, kas vyksta“, – tikino jis.
Anot G. Jeglinsko, ateityje Rusijos „šešėlinio laivyno“ provokacijų regione daugės, tačiau šalies institucijoms būtina pasitikėti viena kitomis, siūlyti reikalingus teisės skatų pokyčius Seimui, kuris, pasak NSGK pirmininko, pasiryžęs juos apsvarstyti skubos tvarka.
„Esmė buvo susikviesti visas institucijas, kad kalbėtume kartu, suprastume tą paveikslą ir padidintume pasitikėjimą vieni kitais. (…) Mes visą laiką pasirengę išgirsti, kokių reikia teisinių pakeitimų, ateikite su tais pakeitimais, tai tikrai bus prioritetas. (…) Seimas yra ta įgalinanti institucija, kuri leis priimti tam tikrus įstatymus, kurie bus svarbūs šių objektų apsaugai“, – sakė parlamentaras.
Jis pridūrė, kad Rusijos tikslas yra gauti pajamų iš naftos pardavimo, lavais ją gabenant Baltijos jūroje, tačiau naudoja pasenusius laivus, kurie kelia riziką jūros dugne esančiai infrastruktūrai.
„Kapitonai ir įgulos, kurie valdo tuos laivus, yra nepatyrę, todėl tų incidentų tikrai turbūt nemažės“, – pažymėjo G. Jeglinskas.
Posėdyje taip pat aptarta praėjusių metų pabaigoje Lietuvos išpirkto suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo „Independence“ saugumo situacija, kitos grėsmės, Baltijos valstybėms vasarį atsijungiant nuo rusiškos elektros sistemos BRELL ir sinchronizuojantis su Vakarų tinklais.
„Ačiū Dievui, atsijungiame nuo Rusijos – kokie veiksmai yra įmanomi, kokių veiksmų dezinformacinėje arenoje, hibridinėje arenoje, kinetinėje arenoje gali griebtis Rusija“, – pabrėžė G. Jeglinskas.
R. Liubajevas: mūsų laivai yra pasirengę išplaukti vos tik būtų užfiksuoti nebūdingi manevrai prie strateginių objektų
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas tikina, kad Lietuvos kariuomenė ir tarnybos turi pilną supratimą, kas vyksta šalies teritoriniuose vandenyse bei gretutinėse zonose. Taip pat, anot jo, šiuo metu VSAT veikia sustiprinto budrumo režimu bei yra teisiškai įgaliota stabdyti nekarinius laivus, vykdyti išlaipinimus.
„Mūsų pagrindinis rūpestis yra užtikrinti stebėjimą jūros. Iš karto fiksuoti tuos atvejus, kai laivai atlieka nebūdingus manevrus prie mūsų strateginių objektų ir atitinkamai reaguoti. Visi mūsų patvirtinti veikimo algoritmai yra. (...) Turiu paminėti, kad šiai dienai teritorinė jūros stebėjimo sistema, kurią valdo VSAT yra integruota su kariuomenės stebėjimo sistemomis. Mes turime pilną supratimą, kas vyksta ne tik teritorinėje jūroje, bet ir gretutinėje zonoje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – trečiadienį žurnalistams Seime teigė R. Liubajevas.
„Mes kalbame apie sustiprintą budrumą. Tai nereiškia, kad mūsų laivai yra nuolatos jūroje. Mūsų laivai yra parengti, jie bet kada gali išplaukti. Ir tas rėžimas kurį laiką galioja. (...) Šiai dienai resursų pakanka“, – tvirtino jis.
Jis pabrėžė, kad saugumo klausimais VSAT bendradarbiauja ir nuolat vykdo pratybas su Lietuvos kariuomene bei karinėmis jūrų pajėgomis.
VSAT vadas pabrėžė, kad paskutiniu metu nepastebėta jokių įtartinų veiksmų Lietuvos teritoriniuose vandenyse nepastebėta.
„Paskutiniu metu įtartinų veiksmų nepastebėjome. Aišku reikia vertinti, kokia infrastruktūra yra mūsų teritorinėje jūroje“, – teigė jis.