„Tiesiog pamiršau, neapsižiūrėjau. Bet juk ir taip visa Lietuva žino šį mano jaunystės istorijos etapą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas 2000 m. įstojo į Lietuvos nacionaldemokratų partiją ir tapo šios politinės jėgos vadovo M. Murzos pavaduotoju. Šiai partijai L. Kasčiūnas priklausė du metus.
Ankstesnių narysčių partijose yra nenurodę ir daugiau kandidatų į Seimą. Savo ruožtu VRK sako, kad sprendimas nurodyti šią informaciją priklauso tik nuo pačių politikų sąžiningumo. Įstaigos teigimu, ne visada yra ir pakankamai galimybių patikrinti pareiškiniuose parlamentaro mandato siekiančių asmenų dokumentuose pateikiamus duomenis.
Teikiant pareiškinius dokumentus, nurodyti esamą ar buvusią narystę politinėse organizacijose bei jos laikotarpį kandidatus įpareigoja praėjusių metų spalį įsigaliojusi Rinkimų kodekso 76 straipsnyje numatyta nuostata.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužę Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma visiems politiniams kandidatams nuo 2024-ųjų privalomai nurodyti narystę bet kokioje politinėje partijoje, komitete ar asociacijoje. Taip pat nurodyti ir jų laikotarpius, o jei būta – ir organizacijoje turėtas pareigas.
Išskirtinai įstatymo projekte pažymėta, kad visus kandidatus į Seimo narius, prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus ir Europos Parlamento narius nuo 2024 metų siūloma privalomai įpareigoti rinkiminėje anketoje nurodyti apie būtą priklausomybę Komunistų partijai.
Ši iniciatyva kilo po ažiotažą sukėlusios istorijos, kai paaiškėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda 1988 metais buvo Komunistų partijos nariu, tačiau savo rinkiminėje anketoje šį faktą nuslėpė.