„Esame jauna šeima, gyvename tipiniame sovietiniame daugiabučiame name Marijampolėje. Tačiau turime išskirtinį kaimyną. Tai neseniai pensinio amžiaus sulaukęs vyriškis, kuris paskutinius 5-6 metus geria, nepraleidžia nei dienos. Turi jis rimtų psichikos sutrikimų, diena iš dienos rėkia, šaukia taip, kad dviejų metukų vaikas miegodamas krūpčioja, girdi ir šalia esančio kito daugiabučio gyventojai. Šaukia dieną, šaukia naktį, kartais visą parą ar dvi“, – guodėsi vyras.

Jo teigimu, priežasčių šauksmams kaimynui ilgai ieškoti nereikia.

„Šaukia ant žmonos, su kuria išsiskyręs, bet gyvena tame pačiame bute. Šaukia ant manęs, nes aš namo pirmininkas ir vienintelis, kuris bandau jį tramdyti. Kartais šaukia šiaip sau“, – DELFI pasakojo K. Dvylys.

Situacija be išeities – padėti negali niekas

Jo teigimu, padėti šioje situacijoje negali nei policija, nei kitos institucijos, nes išsikelti tas vyras visai nenori.

„Dėl savęs nebijau, bet dėl sūnaus ir žmonos, kuri šiuo metu laukiasi, nerimauju. Tenka dažnai prasilenkti laiptinėje, kas ten žino, kas jo galvoje“, – svarstė pašnekovas.

Jis pripažino minimo kaimyno nesiekiantis nei nubausti, nei iškeldinti ar išgydyti.

„Greitai išsikelsime į kitą butą ir viską pamiršime, tačiau nenoriu, kad mūsų institucijos pamirštų, kad tokia problema egzistuoja, kad ją reikia spręsti ir nereikia laukti daugiau nekaltų aukų“, – sakė jis.

Siūlo kreiptis į policiją

Savo ruožtu Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų administracijos direktorė Angelė Andriukaitienė DELFI tik patvirtino, kad vieninteliai galintys padėti į tokią bėdą patekusiam asmeniui – policijos pareigūnai. Tiesa, ir jie padaryti gali labai nedaug.

„Kai yra pažeistos žmogaus teisės į poilsį, į ramybę, tokias problemas sprendžia policija. Piktybiškai nusiteikę asmenys yra kontroliuojami, išrašomos baudos. Trumpai – reikia rašyti pareiškimą ir tiek. Daugiau sutramdymo būdų žmonėms, kurie gyvena amoraliai, nėra“, – sakė ji.

Pasak A. Andriukaitienės, nėra ir galimybės iškeldinti tokį asmenį iš buto, kuriame jis gyvena teisėtai.

Kova – tik rašytinė

Paklausta, ar Lietuvoje dažnai kyla konfliktai tarp kaimynų, ji sakė negalinti pateikti detalios informacijos, mat dažniausiai dėl to kreipiamasi tiesiai į policiją.

„Tačiau galiu pasakyti, kad konfliktų dažnumas labai priklauso nuo namo priežiūros. Jei jame veikia bendrija, žinoma, ir drausmė – visai kita, nes galima pasitvirtinti namo vidaus taisykles. Pagal jas, pavyzdžiui, ir bendrijos pirmininkas, ir valdyba gali daryti įtaką nedrausmingai besielgiantiems ir pažeidžiantiems taisykles. Tarkime, kai atvyksta policija, jie kartu gali rašyti pareiškimus. Galima pasakyti, tuomet vyksta bendra rašytinė kova prieš tuos, kurie drumsčia ramybę“, – aiškino ji.

Tačiau A. Andriukaitienė priminė, kad ir bendrijos pirmininkas nėra tas, kuris turėtų tramdyti įsisiautėjusius namo gyventojus.

„Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą. Jis nėra asmuo, kuris gali tramdyti. Tą funkciją atlieka policijos pareigūnai. Pirmininko įsikišimas gali sukelti labai blogų pasekmių – jis ir savo sveikata, ir gyvybe rizikuoja. Vis dėlto policijos pareigūnai geriau žino, kaip elgtis tokiose ir panašiose situacijose“, – sakė ji.

Pasidalinkite savo patirtimi

Prašome Jūsų – pasidalinkite savo patirtimi, ar sutariate su kaimynais? Galbūt galite paneigti stereotipus apie piktus daugiabučių gyventojus ir papasakoti, kaip su kaimynais tapote geriausiais draugais? O gal atvirkščiai – savo kailiu patyrėte jų nemalonę? Jūsų istorijų laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kaimynai“ arba žemiau:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (196)