Nors miesto taryba dar metų pradžioje patvirtino tvarką, pagal kurią ilgiau kaip pusmetį valstybės išlaikytiniais esantys panevėžiečiai turėjo atidirbti visuomenei naudingų darbų, iki šiol nepavyko rasti būdų, kaip tai įgyvendinti.
Buvusi valdžia teisinosi, kad ši prievolė nuleista iš aukščiau ir versti žmones atidirbti už pašalpas amoralu.
Tačiau nuo šiol taip lengvai išsisukti nepavyks – jau nuo lapkričio gaunantieji pašalpas turės mosuoti šluotomis ir grėbliais. Vos Savivaldybė paskelbė, kad įvairios miesto įstaigos ir organizacijos gali teikti prašymus gauti papildomos darbo jėgos, prašymai pasipylė kaip iš gausybės rago. Tiesa, ne visos įmonės pašalpininkų laukia išskėstomis rankomis.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė Sandra Jakštienė sako, kad nors prašymai visuomenei naudingai veiklai pasitelkti gaunančiuosius socialines pašalpas priimami vos daugiau kaip savaitę, jau dabar 26 įstaigos, įmonės ir organizacijos pareiškė norą sulaukti daugiau kaip septynių dešimčių darbininkų. Net neabejojama, kad paklausa tik didės.
„Teko kurti šios naujovės Panevėžyje organizavimo modelį, ieškoti efektyviausių ir racionaliausių sprendimų, domėtis, kaip ši veikla vyksta kitose savivaldybėse, atlikti preliminarius skaičiavimus. Visa tai padarėme per vasarą, o nuo spalio Savivaldybė priima pirmąsias paraiškas tų, kas norėtų visuomenei naudingai veiklai pasitelkti pašalpų gavėjus. Kaip matome iš rezultatų, susidomėjimas tikrai didelis“, – „Sekundei“ teigė S. Jakštienė.
Į darbą įsitrauks palaipsniui
Tam Socialinės paramos skyriuje buvo įsteigtas papildomas etatas. Kaip sakė visuomenei naudingos veiklos koordinatorius Vilmantas Marcinkevičius, kai kurios įstaigos prašo ne po vieną ar du žmones, o po kelis ar keliolika.
Visuomenei naudingos veiklos trukmė – vos 40 valandų per mėnesį, t. y. jeigu žmogus dirbs per dieną po keturias valandas, jam pakaks per mėnesį ateiti tik dešimt dienų. Tad įstaigai, kuri ieško nuolatinio darbuotojo, reikia bent dviejų žmonių.
„Visuomenei naudingų darbų nėra daug – vos dvi valandos per dieną. Todėl įstaigos planuoja, ar jiems darbuotojo užteks kas antrai dienai, ar reikės kasdien ir visą darbo dieną – tada reikės mažiausiai keturių darbuotojų“, – aiškino V. Marcinkevičius.
Kadangi tai bus naujovė tiek socialines pašalpas gaunantiesiems, tiek juos priimsiančioms įstaigoms, planuojama, kad nuo lapkričio pradžios pradės dirbti pirmieji penkiasdešimt žmonių, o gruodį įsitrauks dar kiti – priklausys nuo poreikio, mat prašymai iš įstaigų ir organizacijų bus priimami nuolat. Darbuotojai galės patys rinktis, kurioje įstaigoje nori padirbėti.
„Dabar reikia maždaug septyniasdešimties žmonių, tačiau nuo lapkričio bus pakviesti tik penkiasdešimt žmonių į pirmas penkiolika paraiškas pateikusių įmonių ir organizacijų. Kadangi tai naujovė mums visiems, viską darysime palaipsniui, nenorime skubėti“, – „Sekundei“ teigė V. Marcinkevičius.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas sako, kad kol kas nėra apskaičiuota, kiek žmonių teks atidirbti už gaunamas pašalpas. Jo duomenimis, šiemet per mėnesį socialines pašalpas gavo vidutiniškai 2697 šeimos (4747 žmonės).
Per 9 mėnesius jiems išmokėta beveik 2,4 mln. Eur. Tačiau galinčiųjų dirbti yra kelis kartus mažiau. Mat dirbti turės tik suaugusieji, kurie pašalpą gauna daugiau kaip pusmetį, ir niekur nesimokantys, nedirbantys ir nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos priemonėse asmenys.
Nuo prievolės lenkti nugarą bus atleidžiami pensininkai, nėščios moterys, mažus vaikus, kurie nelanko darželio, auginantys tėvai, taip pat neįgalūs asmenys ar juos slaugantieji, sergantieji nedarbingumo laikotarpiu. Taip pat tie, kurių socialinė parama neviršija 20 eurų.
„Tokių dalykų, kiek žmonių bus įdarbinta, neskaičiuojame. Kai visi pereis vieną ratą, ir pamatysime tikrąją situaciją. Negalime pasakyti, kiek kainuos šių žmonių darbo administravimas, nes visas tas išlaidas prisiims juos priėmusios įmonės ar organizacijos“, – kalbėjo V. Michailovas.
Nors Konstitucija tvirtina, kad negali būti jokio priverstinio darbo, atsisakiusieji padirbėti visuomenei naudingų darbų neteks pašalpos. O jeigu tai šeima, pašalpa bus mokama tik vaikams.
Trūksta darbo rankų
Kol kas daugiausia papildomų darbo rankų pageidauja Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras – net dvylikos žmonių. Šio centro direktorius Saulius Raziūnas sakė, kad centrui priklauso ne viena sporto bazė, tad darbo niekada netrūksta. Be to, jų įstaiga jau turėjusi patirties su Darbo biržos pagal viešųjų darbų programą siunčiamais žmonėmis.
„Jau turime ilgametę patirtį su žmonėmis pagal viešųjų darbų programą. Pastebėjome, kad kai tik didesnis nedarbas, siunčiamų mums žmonių kvalifikacija didesnė, jie labiau motyvuoti dirbti, bet kai tik nedarbas mažėja, gerokai daugiau tokių darbuotojų, kurie mažiau socializuoti, pasitaiko ir nemažai veltėdžių ar piktnaudžiaujančiųjų svaigalais. Tačiau visi šie žmonės nuveikė tikrai daug“, – „Sekundei“ tvirtino S. Raziūnas.
Tad ir iš gaunančiųjų socialines pašalpas direktorius tikisi centrui apčiuopiamos naudos. Jo teigimu, nepasinaudoti nemokama darbo jėga, kai jos taip reikia, būtų neūkiška.
„Suprantame, kad ir tarp gaunančiųjų socialines pašalpas bus įvairių žmonių, bet tikimės, kad rasime bendrą kalbą ir bus galima nuveikti nemažai naudingų darbų. O jų pas mus tikrai netrūksta – reikia ir lapus pagrėbti, ir sniegą nukasti, ir padėti po remonto išvalyti patalpas – darbai pas mus niekada nesibaigia. O ir darbuotojų, kurie prižiūrės atėjusiuosius padirbėti, turime užtektinai“, – sakė S. Raziūnas.
Baiminasi viešumo
Tiesa, ne visi pašalpininkų laukia išskėstomis rankomis. Nors rudenį miestas skęsta lapuose, o žiemą daugelis priversti klampoti per pusnis ar išbandyti savo lankstumą čiuožykla virtusiuose šaligatviuose, mat miestą tvarko tik kiek daugiau nei penkios dešimtys valytojų, neskubama pasinaudoti nemokama darbo jėga.
Anot Panevėžio specialaus autotransporto direktoriaus Valento Bakšio, nemokamos darbo jėgos miestui tikrai reikia, tačiau įmonei tai papildoma našta. Jeigu Savivaldybė skirs papildomų lėšų, jie neatsisako priimti pašalpininkų.
„Bijau ką nors komentuoti, nes nežinau visos tos tvarkos. Akivaizdu, kad miesto erdvėms tvarkyti tikrai reikia žmonių, bet šiuos žmones reikia aprūpinti darbo įrankiais, pirštinėmis, maišais, pagaliau nuvežti į darbo vietą ir kontroliuoti jų darbą, o tai jau papildomos išlaidos. Mes už ačiū dirbti irgi negalime“, – kalbėjo V. Bakšys.
Organizuoti visuomenei naudingus darbus jų įmonei nėra naujiena. Jau ne pirmi metai Panevėžio specialus autotransportas priima Probacijos tarnybos siunčiamus nuteistuosius, tačiau už jų priežiūrą ir darbo organizavimą gauna finansavimą, nors ir gana kuklų.
Tiesa, kiek iš tokių žmonių naudos – jau kitas klausimas. Anot direktoriaus, tik maždaug trečdalis jiems paskirtas valandas atidirba sąžiningai ir nuoširdžiai. Kiti pasirodo vos kelis kartus ir dingsta, dar kiti tik imituoja darbą. Panašiai gali būti ir su gaunančiaisiais socialines pašalpas. Tik ne todėl, kad didžioji dalis jų apskritai vengtų darbo, o todėl, kad baimintųsi viešumo.
„Jokiu būdu neatsisakome priimti tokių žmonių, tačiau žiūrint iš ūkiškos pusės, miestui būtų daug naudingiau, jeigu jie dirbtų biudžetinėse įstaigose. Visų pirma daugelis vengtų darbo viešosiose vietose, antra, daug lengviau juos kontroliuoti, kai dirba po vieną ar du. Visiškai pakanka pažiūrėti pro langą ir matai, dirba tas žmogus ar ne. O kai jų daugiau, jau reikia papildomo darbuotojo, kuris kontroliuotų jų darbą. Man atrodo, kad biudžetinėse įstaigose jų poreikis bus toks didelis, kad mums ir nebeliks“, – svarstė V. Bakšys.