3 tonas sverianti, 7 metrų aukščio, Ukrainoje iš bronzos nulieta skulptūra Kauną pasiekė dar praėjusį penktadienį, tačiau visą šį laiką buvo slepiama po baltu apdangalu.
„Šiandien buvo labai daug klausimų, kieno veidą mes įdėjome į raitelio. Noriu pasakyti, kad tai yra Romo Kalantos veidas“, – netikėtai visiems susirinkusiems pranešė skulptūros autorius Arūnas Sakalauskas.
Vyčio atidengimo ceremonijos Kaune nepraleido ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Jo Ekscelencija Valdas Adamkus bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Lietuva švenčia Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę bei šimtmečio minėjimą. Mes gyvi, todėl mūsų dvasia gyva. Nuoširdžiai linkėčiau, kad ir dabar Vytis būtų toks, koks ir buvo anais laikais. Vienijantis visas žmonių kartas, visas skirtingas asmenybes ir visus pasaulio lietuvius“, – sveikinimo žodį tarė V. Adamkus.
„Džiaugiuosi, kad daugelis neabejingų žmonių, kurių galbūt čia nėra, savo aukomis prisidėjo prie Vyčio idėjos“, – visiems paaukojusiems dėkojo V. Pranckietis.
„Tokia proga pasitaiko tik vieną kartą per šimtmetį. Tai bene geriausia dovana šimtmetį švenčiančiai mūsų šaliai. Lietuvoje nėra geresnės vietos „Laisvės kariui“ nei Kaunas“, – pareiškė V. Matijošaitis.
Vieni kritikuoja, kiti giria
„Kiekvienas grožį ir istoriją suvokia skirtingai. Kažkam jis gražus, kažkam – ne. Visi turime savo nuomonę“, – apie kilusią nepasitenkinimo bangą kalbėjo Kaune gyvenantis vilnietis Marius.
„Negali būti nė klausimo, ar buvo reikalinga tokia skulptūra. Tiesiog super“, – džiaugėsi Laikinosios sotininės gyventojas Stanislovas.
Per pastarąją savaitę Kaune pastatyta statula sulaukė gausybės skirtingų nuomonių. Ir nors daugelis miestiečių džiaugėsi Kauno pilies kieme iškilusiu laisvės simboliu, atsirado ir nemaža dalis „Laisvės kario“ kritikų.
DELFI apžvalgininkas ir literatūros specialistas Ramūnas Bogdanas teigė, kad tarp prie Kauno pilies pastatytos skulptūros ir Lietuvos heraldinio raitelio Vyčio yra tiek pat panašumų, kiek yra tarp Lietuvos himno ir kokios nors kitos žinomos dainos.
„Formaliai himnas irgi daina. Bet ji išskirtinė. Vytis yra į priekį šuoliuojantis ir priešą vejantis kardu užsimojęs raitelis, o politkorektiški šiuolaikiniai interpretuotojai aiškina, jog jis veja priešą iš gimtosios žemės. „Kaune statoma skulptūra vaizduoja ne šuoliuojantį, ne vejantį žirgą, o atsistojusį piestu. Jei norite trumpo pavadinimo jam, vietoj Vyties geriau tiktų Piesta“, – sarkastiškai kalbėjo A. Bogdanas.
Karčios kritikos skulptūra sulaukė ir iš pačių Kauno miesto gyventojų. Štai vienas į redakciją parašęs kaunietis teigė, kad Vyčio skulptūra yra visiškai išdarkyta – raitelis panašus į jauną piemenį, žirgas išsibaidęs, o pačio karžygio ekipuotės detalės labiau panašios į ukrainietiškas nei į lietuviškas.
Suaukotų pinigų užtenka
Anksčiau Kauno miesto savivaldybės viešųjų ryšių skyriaus platintoje informacijoje buvo rašoma, kad Vyčio skulptūra atsieis 472 tūkst. eurų, o šia sumą buvo tikimasi surinkti iš gyventojų aukų, kurias renka „Vyčio paramos fondas“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad paminklo pjedestalui ir kitiems aplinkos sutvarkymo darbams papildomai prireikė 200 tūkst. eurų
Tiesa, paramos fonde, kuriame prie skulptūros gimimo gali prisidėti tiek privatūs, tiek juridiniai asmenys, jau yra suaukota daugiau nei 200 tūkst. eurų, todėl planuojama, kad būtent šiais pinigais ir bus padengti Vyčio montavimo darbai. Likusią sumą – pasirengusi apmokėti Kauno miesto savivaldybė. „Pinigų mums jau nebetrūksta“, – teigė „Vyčio paramos fondo“ vicepirmininkas Vilius Kavaliauskas.