Ekspozicija rengiama Gyvenimo ir tikėjimo institute (GTI) Perkūno name (Aleksoto g. 6). Tai yra vyskupo kankinio T. Matulionio beatifikacijai skirtų parodų ciklo tęsinys, kuris kita apimtimi jau vyko Vilniuje – Seime ir DSG galerijoje.
Kaune eksponuojamos vyskupo tėvo krikšto, gimdytojų Jurgio Matulionio ir Onos Juočepytės santuokos bei paties Teofiliaus gimimo metrikos iš Alantos bažnyčios archyvo. Taip pat stendai su vyskupo ir jo gausios šeimos narių nuotraukomis, su broliais, seserimis, brolienėmis ir jų vaikais.
Parodos kadrai gauti iš privačių kolekcijų, Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA). Pavyzdžiui, eksponuojamas didelis kadras iš LCVA, kuriame – visas tuometinės Lietuvos politinis ir bažnytinis elitas ant Kauno soboro laiptų 1934. Kas šiek tiek išmano tarpukario istoriją ir moka šifruoti fotografijos asmenų išsidėstymą, pamatys, kokie prasti tuo metu buvo Antano Smetonos ir Lietuvos Bažnyčios tarpusavio santykiai, kokie supleišėję Lietuvos Valstybės ir Vatikano ryšiai, kai nuncijus Antonijus Arata pasodinamas toliausiai nuo prezidento ir Kauno arkivyskupo – į kraštą, šalia neseniai iš sovietų Rusijos kalėjimų sugrįžusio vyskupo T. Matulionio.
Atskira Kauno parodos dalis – Teofiliaus giminaičių išsaugoti dėdės vyskupo tarpukario atvirlaiškiai iš Berlyno, Aleksandrijos, Romos, taip pat sovietmečio, kalėjimų cenzorių išbraukyti rusiški laiškai iš Oršos ir Vladimiro kalėjimų (1947–1953), arba lietuviški, rašyti jau po Stalino mirties iš Invalidų namų Mordovijos ASSR (1953–1956).
T. Matulionio laiškų kalba ne bendrinė (ir tuo ji nuostabi!). Palaimintojo tekstuose gausu aukštaitiško Alantos dialekto, tolimų latvizmų, rusicizmų. Pavyzdžiui, 1914 m. siųsdamas savo nuotrauką iš Peterburgo mylimai pamotei, kunigas Teofilius kreipiasi „Brangi Matinele“. Arba daugelio laiškų pabaigoje vietoje norminio „Mylįs tave“, palaimintasis rašo „Milęs tave“. Švento žmogaus rašybos klaidos – taip pat šventos ir, šiukštu, netaisytinos!
Kauno parodoje „Beginklė tiesa“ rodomas pluoštas nedidelių, bet puošnių eksponatų, vyskupui T. Matulioniui įteiktų po jo grįžimo į Lietuvą iš Sovietų Sąjungos kalėjimų 1933 m. arba parsivežtų iš kelionės į Ameriką 1934–1936 m.
Visi šitie maldų ir nusigalėjimų lapeliai ir kaspinėliai keliavo vyskupo bagaže po Ameriką, kėlėsi per Atlantą, 1937 m. grįžo į Kauną, išliko per pirmąjį sovietmetį, 1943 m. Teofiliui tapus diecezijos vyskupu jie buvo Kaišiadoryse. Užėjus antrajai sovietų okupacijai, maldų skaičiuoklės laukė vyskupo, kol šis grįžo iš naujų sovietinių kalėjimų ir tremčių 1956 m., jos išvengė KGB kratų ir konfiskavimo Birštone ir Šeduvoje, o po T. Matulionio mirties 1962 m. laukė dar 55 metus vyskupo dukterėčios privačiame archyve – iki šių metų beatifikacijos.
Kauno paroda „Palaimintasis Teofilius Matulionis – beginklė tiesa“ veiks nuo gegužės 4 d. iki beatifikacijos iškilmių birželio 25 d.