Pirmasis startas Nemuno saloje buvo duotas ketvirtadienio vakarą.
„Įprastai renginį vadiname oro balionų fiesta, tačiau iš tiesų tai bus visos tautos laisvės ir nepriklausomybės šventė. Jei Dievas atsiųs gerus orus, turime vilties, kad tai bus įspūdingiausias šimtmečio renginys, – žadėjo artėjančių varžybų organizatorius Gintaras Šurkus. – Nors oro balionų pakilimo vieta laikoma padidintos rizikos zona, esame pasirengę imtis būtinų saugumo priemonių, tačiau stengsimės, kad nebūtų žiūrovams draudžiamų vietų. Tegul žmonės ateina ir pamato viską iš arti, nes tai mūsų visų laisvės šventė!“.
Renginio dienomis programą sudarys rytinė ir vakarinė dalys. Liepos 5-7 dienomis nuo 20 val. šimtas oro balionų kils iš Nemuno salos. Tai, anot G. Šurkaus, yra bemaž triskart daugiau nei iki šiol kada nors yra kilę Lietuvoje iš vienos vietos.
Vienu iš renginio akcentų taps specialiai šiai iškiliai valstybės progai pasiūtas ir įsigytas „Šimtmečio“ oro balionas su tautine simbolika. Jis kaskart drauge kels ir tautinę vėliavą, o Valstybės dienos proga liepos 6-osios vakarą bandys danguje išskleisti 100 metrų ilgio ir keturių su puse metrų pločio trispalvę.
Tai turėtų būti Lietuvos rekordas, kaip ir šimtas sykiu iš tos pačios vietos kylančių oro balionų, tad šiuos skaičius renginio organizatoriai mėgins užfiksuoti Lietuvos rekordų registravimo agentūroje „Factum“. Oro akrobatų šou „Šimtmečio“ oro balionas tuo pačiu atliks ir esminę varžybų funkciją – bus vadinamoji „lapė“. Jam pakilus, leidžiama ir kitiems balionams pradėti pūtimą. Dalyviai skuba greičiau prisipūsti ir pakilti, nes turi vytis nuskridusį orientyrą. Ten, kur „lapė“ nusileidžia, patiesiamas taikinys į kurį dalyviai praskrisdami turi mėtyti žymeklius. Taikliausieji atitinkamai pelnys taškus.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prieš pakylant oro balionams, apie 19.30 val. virš Nemuno salos specialią parodomąją programą atliks akrobatinio pilotažo grupė „ANBO“. Pilotai savo apsirodymui planuoja panaudoti trispalvius dūmus.
Tuo metu liepos 6-8 d. rytais kauniečiai galės stebėti virš miesto praskrendančius šimtą oro balionų. Apie 8 val. jie kils iš bet kur – stadionų, aikščių, parkų ar skverų bei kitų Kauno erdvių, kur pakaks vietos prisipūsti oro balionus. Čia daug kas priklausys nuo vėjo krypties, nes dalyvių orientyru taps Nemuno sala. Čia lauks pirmasis kryžiaus formos taikinys, ties kuriuo oreiviai irgi bandys pademonstruoti kuo didesnį taiklumą. Toliau jie seks ir vysis „lapę“, kuri rodys kryptį kito taikinio link.
„Kaip žinote, Kaune oro balionai turi tam tikras vietas, iš kur gali kilti skrydžiams. Tačiau šventės metu rytais jie galės kilti iš bet kurios Kauno vietos ir leistis bet kur. Niekas netikrins ir nenurodinės. Būtent tai ir parodo, jog mes išties švenčiame laisvę“, – pridūrė G. Šurkus.
Pasak jo, paprastai tokio masto renginius organizuoja bent kelios dešimtys žmonių. Lietuvaičiai šventę Kaune rengia trise. Todėl varžybų dalyviams organizatoriai sako neduosiantys jokių specialių nurodymų, tik prašys vienas kito atžvilgiu būti mandagiems, geranoriškiems bei paslaugiems: „Šiuo atveju vietoje biurokratinių suvaržymų, apribojimų kur kas svarbiau suprasti, kad tai yra šventė su sau būdinga nuotaika. Dalyviai patys susiras vietas kilti, džentelmeniškai vienas kitą užleis ir išties pagalbos ranką. Tik taip galėsime sutalpinti tą šimtą balionų. Galbūt jie į dangų kils keliomis bangomis.“
Sudarinėdami dalyvių sąrašus, organizatoriai pusė vietų rezervavo Lietuvos oreiviams, 30 – kolegoms iš kitų Europos Sąjungos šalių ir po 10 vietų ne ES valstybėms bei kitiems kontinentams. Laukiama atvykstant svečių net iš Indijos bei Kinijos.
Šventiškų varžybų nugalėtojas gaus ypatingą trofėjų – išskirtinio didžiulę taurę ir piniginį prizą – 1009 eurus. Jie bus sudėti 1 euro monetomis į specialų odinį kapšą. Tai simbolinė suma, reiškianti, kad būtent 1009 metais Lietuva pirmąkart buvo paminėta Saksonijos rašytiniuose šaltiniuose ir nuo to laiko praėjo irgi lygiai 1009 metai.