Istorija prasidėjo, kai rugsėjo 24 d. apie 3 val. nakties į Kauno klinikas pateko sunkiai sužalotas vos 4 mėnesių kūdikis. Ant jo kūnelio buvo pastebėta mėlynių, nustatytas kraujo išsiliejimas ir kaukolės lūžis. Vaikas buvo paguldytas į reanimacijos skyrių.
Kūdikį sumušė neblaivus tėvas
Iš pradžių manyta, kad 23 metų tėvas kūdikį išmetė iš rankų. Kaip tąkart teigė prokurorė Auksė Lipkevičienė, pradiniai bylos duomenys rodė, kad namuose kilo konfliktas tarp neblaivaus kauniečio ir vaiką prižiūrėjusios močiutės. Manyta, kad konflikto metu nukentėjo ir kūdikis. Policijos pareigūnai vyrui nustatė beveik promilės girtumą.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas – tėvas kūdikiui sudavė ne vieną smūgį. Vaiko tėvas tuo metu buvo teistas devynis kartus už vagystes, plėšimus, sukčiavimą. Šiuo metu vyras nuteistas laisvės atėmimo bausme 3,5 metų.
Kaip iškart po incidento informavo Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyrius, motinos nelaimingo įvykio metu namie nebuvo. Ji tą pačią dieną esą jau bendravo su skyriaus atstovais. Be naujagimio moteris ir jos sugyventinis augino dar du – 1,5 ir 3 metų – vaikus. Vaiko teisių apsaugos specialistai visus vaikus iš šeimos paėmė ir perdavė laikiniems globėjams.
Vėliau paaiškėjo, kad į teisėsaugos akiratį ne kartą buvo pakliuvusi ir pati motina – už telefoninį sukčiavimą ir narkotikų platinimą ji teista penkis kartus.
Šeima tarnyboms nebuvo žinoma
Ši istorija spalio pradžioje buvo aptarinėjama Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje. Jo metu Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė teigė, kad tokia situacija priminė mirtinai sumušto keturmečio Matuko atvejį.
Tuo metu ji sakė, kad situacija yra rizikinga, nes trijų vaikų mama pasirinko gyventi su dabar jau 10 kartų teistu vyru, o šeimos situacija pradėjus domėtis vaiko teisių apsaugos specialistams, moteris nepripažino savo klaidų.
Tuo tarpu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė apgailestavo, kad šeima į specialistų akiratį pakliuvo tik po žiauraus smurto prieš kūdikį atvejo.
„Kaip bebūtų gaila, tačiau ši šeima nebuvo žinoma mums nei iki liepos 1 dienos, nei iki įvykdyto įvykio. Pirmą kartą Vaikų teisių apsaugos tarnyba gavo pranešimą apie šią šeimą įvykio dieną. Iki tol mes neturėjome duomenų“, –sakė A. Jakavonienė.
Iki skaudaus incidento vaiko teisių specialistų nepasiekė ir informacija, kad tris vaikus auginanti moteris prekiauja narkotikais.
Paaiškino, kodėl nuspręsta vaikus grąžinti
Kaip DELFI informavo Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė, visi trys vaikai motinai buvo grąžinti spalio 15 d. Paklausta, kur iki tol buvo mažamečiai, moteris patikino, kad iki grąžinant globą motinai kūdikis buvo gydomas ligoninėje, o kiti du vaikai gyveno pas laikiną globėją.
Praėjus kelioms dienoms po vaikų grąžinimo tuo metu Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pareigas ėjusi Daiva Porutienė, kuri dabar jau yra nušalinta nuo šių pareigų, žurnalistams aiškino, kad moters teistumai sprendžiant klausimą dėl vaikų grąžinimo nebuvo vertinami, nes jie nėra susiję su vaikų nepriežiūra.
Pasiteiravus, ar pasikartojantys moters nusikaltimai nevertinami kaip signalas, kad trijų vaikų mama nėra linkusi keisti savo gyvenimo būdo, V. Šulskytė DELFI patikino, jog vaikų globą atgavusi kaunietė bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos darbuotojais ir vykdo jų rekomendacijas.
„Buvo vertinti motinos įgūdžiai, bendravimas su vaikais, vaikų funkcionavimas, socialinė aplinka, atsižvelgiant į atvejo vadybos procese sudarytą pagalbos plano vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant tiems veiksniams, dėl ko vaikai buvo paimti iš šeimos“, – aiškino ji. Specialistė pridūrė, kad kūdikį sumušęs asmuo šeimoje nebegyvena, nes šiuo metu yra suimtas.
Kad dėl vaikų susigrąžinimo kaunietė labai stengėsi, praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė ir A. Jakavonienė. Ji taip pat paprašė nelyginti skirtingų atvejų.
„Mes negalime lyginti individualių atvejų, kadangi kiekvienas atvejis yra vertinamas pagal konkrečias faktines aplinkybes, pagal nustatytus kriterijus. Šiuo atveju tikrai buvo dėtos visos motinos pastangos tam, kad vaikai būtų grąžinti. Vaikai buvo grąžinti motinai su intensyvia socialine pagalba šeimai“, – aiškino A. Jakavonienė.
Žadėjo apgyvendinti krizių centre
Spalio pradžioje vykusiame Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje vaiko teisių apsaugos atstovai žiniasklaidai sakė, kad specialistai siekia moterį su kūdikiu apgyvendinti krizių pagalbos centre ir „padėti ją motyvuoti“, tačiau kol kas šis planas dar neįgyvendintas.
„Kauno miesto teritorinis skyrius yra inicijavęs atvejo vadybininko paskyrimą šeimai, kuris šiuo metu koordinuoja kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą bei teikimą. Atvejo vadybininkas koordinuoja sudaryto pagalbos šeimai plano įgyvendinimą. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų žiniomis, motina įsipareigojo su vaikais apsigyventi minėtame centre ir su atvejo vadybininko bei socialinio darbuotojo pagalba yra tvarkomi reikalingi dokumentai, kad artimiausiu metu moteris šį įsipareigojimą įvykdytų“, – DELFI sako V. Šulskytė.
Paklausta, kaip šiuo metu yra užtikrinama, kad vaikai augtų saugioje socialinėje aplinkoje, V. Šulskytė tikina, kad šeimai yra paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, taip pat sudarytas pagalbos šeimai planas.