Žaliakalnyje įsikūrusios pradinės mokyklos bendruomenė jau dvejus su puse metų kovoja, kad mokykla nebūtų uždaryta. Kovos metu teko pavarstyti ir teismo duris.
Negana to, jie jaučia nebylų spaudimą savo vaikus leisti į privačias mokyklas, kurios gerokai patuštintų jų kišenes.
Žadėjo vienaip, daro kitaip
„2014 metų lapkritį, rinkimų metu, „Vieningo Kauno“ lankstinukuose buvo įrašyta: „Pasistengsime išsaugoti šią medinę, unikalią, vienintelę ir vertingą mokyklą.“ Tačiau po rinkimų viskas apsivertė“, – sako vieno iš Žaliakalnio rajone įsikūrusios pradinės Vinco Bacevičiaus mokyklos mokinių tėvas Dominykas Varnas.
Pasikeitus savivaldai, 2015-ųjų pavasarį, buvo priimtas sprendimas V. Bacevičiaus mokyklą sujungti su Žaliakalnio progimnazija. Sprendimas buvo priimtas, bet terminas nebuvo nurodytas.
„Šį sprendimą apskundėme, bet kai tik Kauno savivaldybė gavo skundą, kitą dieną buvo parašytas skundas Visuomenės sveikatos centrui dėl to, kad savivaldybė neprižiūri šio pastato, kad jis neatitinka higienos normų, buvo suabejota, kaip mokyklai 2012 metais galėjo būti išduotas higienos pasas, – pasakojo D. Varnas. – Merui Matijošaičiui atrodė, kad čia nėra nei valgyklos, nei sporto salės, bibliotekos, tualetų ir panašiai.“
Atvykę specialistai įvertino sąlygas ir pateikė rezultatus: per maža sporto salė, taip pat nepakankamas unitazų skaičius, nelygios grindys, netinkama lauko aikštelės danga ir kt. Trūkumus reikėjo pašalinti per tris mėnesius.
„Per tris mėnesius niekas neišskyrė jokių pinigų, todėl dar po mėnesio buvo vykdomas pakartotinis patikrinimas, po kurio buvo pranešta, kad dėl nepašalintų trūkumų bus stabdomas higienos paso galiojimas“, – kalbėjo D. Varnas. Po trijų dienų higienos pasas buvo sustabdytas.
Pagrindinis priekaištas mokyklai, anot pašnekovo, kad ji yra nesuremontuota. Mokyklos tėvų tarybai buvo pranešta, kad preliminari renovacijos projekto sąmata – 640 tūkst. eurų, todėl jie nusprendė patys imtis iniciatyvos. Architektas Šarūnas Kiaunė paruošė projektą ir apskaičiavo, kad tai kainuotų perpus pigiau – trečdalį milijono.
Pateikus šią sąmatą savivaldybei buvo gautas atsakymas, kad ši suma nepagrįsta.
Beje, mokyklos pastatas įtrauktas į kultūros paveldą.
Įžvelgia neteisybę
V. Bacevičiaus mokyklos pradinukus ketinama perkelti į Žaliakalnio progimnaziją, nors sąlygų tam, anot tėvų, nėra.
„Pas juos pačius jau sienos braška, nes vaikų daug. O ir su sporto sale ta pati problema. 2016-ųjų metų kovą jiems taip pat surašytas reikalavimas pasididinti sporto salę. Nepasididino iki šios dienos. Nei kažkas pastatyta, nei ruošiamasi statyti, – kalbėjo D. Varnas. – Prieš kelias dienas gavome atsakymą iš Visuomenės sveikatos centro, aiškinomės, kodėl jiems nesustabdė higienos paso taip, kaip mums sustabdė, jie atsakė, kad Kauno savivaldybės Švietimo skyrius yra informavęs, kad lėšos bus skirtos. Per dvejus su puse metų nebuvo skirtos, bet centrui dar vis žada, kad skirs.“
Vyras teigia, kad mokyklos ir progimnazijos jungimo planas piktina abiejų mokymo įstaigų bendruomenes. Žaliakalnio progimnazijoje mokinių netrūksta, jei prisijungs dar daugiau nei šimtas pradinukų, teks dalytis bendromis patalpomis, ieškoti vietos naujoms klasėms.
Savivaldybė nebendrauja su tėvais
Jau dvejus su puse metų vykstančią kovą vykdantys tėvai skundžiasi, kad savivaldybės nariai su jais nebendrauja. „Nė vienas savivaldybės narys nesugeba atvažiuoti į visuotinius tėvų susirinkimus. Net direktorė pradėjo neiti į susirinkimus. Žinoma, direktorė yra samdytas žmogus, kuris daro taip, kaip liepia Švietimo skyrius“, – tikina pašnekovas.
Jei į progimnaziją persikeltų visi pradinės klasės mokiniai, reiktų paruošti keturias patalpas. „Kai buvome ten nuvykę su antstoliu, direktorius mums parodė, kurias patalpas atlaisvintų, tai biblioteka, direktoriaus kabinetas bei užsienio ir technologijų kabinetai. Pasidomėjus, kur tuomet bus įkurtos šios paskirties patalpos, pasakė, kad biblioteką iškeltų į pusrūsį ir ten taip pat mokytų anglų kalbos. O direktorius siūlėsi pereiti į atsilaisvinantį buhalterės kabinetą“, – būsimas sąlygas jų persikraustymo atveju vardijo D. Varnas.
Jaučia prievartą rinktis privačias mokyklas
Tėvai dalijasi įžvalgomis, kad tokie Kauno valdžios sprendimai tiesia kelią į privačias mokyklas. „Kad būtų kuo prastesnės sąlygos mokytis valstybinėse mokyklose ir kad tas mokinių perteklius nueitų į privačias“, – teigė pašnekovas.
Mokslas privačioje mokykloje, anot pašnekovo, per mėnesį kainuoja 500 eurų. „Mokslas Povilo Mačiulio (Kauno vicemero – DELFI) Erudito licėjuje per mėnesį kainuoja 420 eurų pradinukui. Vyresniems mokiniams mokslas kainuoja daugiau“, – įvardijo D. Varnas.
Siūlo vaikus kas rytą vežioti į tolimiausius rajonus
„Kas myli savo vaikus, gali ir į Šančius pavežioti. Jei rūpiniesi savo vaikais, tai rūpinkis“, – tokio pasiūlymo iš savivaldybės sako sulaukęs kitas tėvas (vardas ir pavardė DELFI redakcijai žinomi), kurio vaikas taip pat lanko Žaliakalnio pradinę V. Bacevičiaus mokyklą.
„Siūliau, kad nepultų pirmiausia uždaryti, o pirmiausia surastų kažkokias patalpas ir perkeltų mus normaliai, su visais mokytojais. Aš nesu prieš, kad mokyklą perkeltų, bet noriu normalių sąlygų“, – teigė pašnekovas.
Tai, anot tėvo, buvo paskutinis kontaktas su Kauno miesto savivaldybe. Daugiau nė vienas atstovas su mokyklos tėvų taryba bendrauti nepanoro.
„150 tėvų panikoje, o savivaldybė lyg kerštaudama, likus mėnesiui ar dviem iki mokslo metų pabaigos, sako, kad mus į Vilijampolę perkels“, – kalbėjo tėvas. Anot jo, nė karto nebuvo aiškiai išsakyta priežastis, kodėl nori uždaryti mokyklą.
Su savivaldybės darbuotojais bendravęs tėvas neslepia nuostabos, kaip jis sako, bendravimo grubumu: „Esmė ne ką sako, o kaip sako. Visi, kas bandė bendrauti, liko šokiruoti.“
„Kaunas tvarkosi“, – pabrėžia tėvas ir priduria, kad išties džiaugiasi dauguma šios valdžios iniciatyvų ir darbų, tačiau situacija dėl mokyklos varo į neviltį.
Žaliakalnio progimnazija ir Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla:
Savivaldybė: vaikai mokytis ten negali
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė DELFI teigė, kad mokyklą buvo nuspręsta uždaryti dėl to, kad joje nėra reikiamų sąlygų: „Specialistai yra konstatavę, kad senas pastatas kelia pavojų ten esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei. Čia negali pilnavertiškai vykti ir mokinių ugdymas. Patalpos yra per mažos, nėra jokio sporto aikštyno, tik nedidelė sporto salė. Maistas mokiniams atvežamas pagamintas, nes valgyklos virtuvei nėra vietos. Higienos reikalavimų nė iš tolo neatitinka ir seni sanitariniai mazgai.“
N. Putrienė pasakojo, kad pernai spalį mokykloje, dėl gedimo elektros instaliacijoje, buvo įsiplieskusi ugnis. „Ketvirtaklasių kabinete po pietų iš elektros skydinės pliūptelėjo liepsna. Medinis pastatas veikiausiai būtų supleškėjęs, jei ne greta buvęs darbuotojas, kuris pastebėjo ugnį ir iškart puolė gesinti“, – incidentą įvardijo Kauno miesto savivaldybės atstovė.
Higienos pasas sustabdytas nustačius krūvą pažeidimų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė-Filomena Smolskienė DELFI patvirtino, kad pradinės mokyklos higienos pasas buvo sustabdytas 2015-ųjų spalio 19 dieną.
Institucija nustatė daugybę trūkumų: krepšinio aikštelės danga nelygi, nesaugi; mokyklos laiptinėje turėklai įrengti su horizontaliu dalijimu, nesaugūs; pagal esamą mokykloje mokinių skaičių nepakako sanitarinių įrenginių; antrojo aukšto koridoriuje, skirtame mokinių poilsiui nebuvo natūralaus apšvietimo; mokykloje įrengtoje kūno kultūros pamokoms vesti patalpoje, pamokos metu vienam mokiniui per mažas plotas; tualetų kabinos įrengtos be rakinamų ar užkabinamų durų; berniukų ir mergaičių tualetuose sienų ir grindų dangos nepadengtos lygia, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparia danga; priešmokyklinio ugdymo klasėje kiekvienam mokiniui nepakako reglamentuoto ploto.
Trūkumų komisija rado ir Žaliakalnio progimnazijoje. „Yra reikalavimas užtikrinti ne mažesnį kaip 8,5 kv. m plotą vienam sportuojančiam asmeniui. Šiuo metu atliekamas patikrinimas Kauno Žaliakalnio progimnazijoje ar progimnazija užtikrina minėto reikalavimo laikymąsi“, – teigė R. F. Smolskienė.
Mokyklos pastato ateitis neaiški
Medinės V. Bacevičiaus mokyklos pastatas įtrauktas į paveldo sąrašą, tačiau, anot N. Putrienės, svarbiausia dabar „išspręsti mokinių ir viso mokyklos personalo, bendruomenės klausimą“.
„Šiai dienai jis yra kone avarinės būklės ir reikalauja kapitalinio remonto, tad įsikurti ten kol kas nėra galimybių“, – teigė N. Putrienė. Būsima pastato paskirtis taip pat nėra aiški.
Vietinių vaikų mokykloje – vos trečdalis
„Šiuo metu reorganizuojamoje V. Bacevičiaus pradinėje mokykloje mokosi pusantro šimto mokinių ir tik 40 iš jų gyvena netoliese, t. y. Žaliakalnyje ir aplink jį. Likę vaikai atvežami iš viso Kauno miesto ir netgi jo periferijų. Taigi miestas neabejotinai užtikrins, kad vaikai galėtų mokytis netoli nuo namų“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Jos tikinimu, tėveliams buvo pasiūlyta Vilijampolės mokykla. Tačiau tik kaip alternatyva tuo atveju, jei visos klasės būtų perkeliamos išvien. „Tačiau tai nėra vienintelis įmanomas sprendimo būdas ir tėveliai gali drąsiai laisva valia rinktis pageidaujamas ugdymo įstaigas. Kauno mieste jų tikrai užtektinai“, – kalbėjo N. Putrienė.
Nuo rudens mokiniai nebebus priimami
Savivaldybės atstovė taip pat patvirtino, kad nuo rugsėjo mokiniai į mokyklą nebebus priimami.
Mokiniai raginami lankyti netoliese esančią Žaliakalnio progimnaziją, kuri, anot atstovės, yra vos už 10 minučių pėstute (apie 800 metrų) nuo dabartinės mokyklos.
„Deja, keletas priešiškai nusiteikusių bendruomenės atstovų su tuo nesutiko ir pradėjo teisminius ginčus, kurie užtruko iki šių metų pradžios. Nepaisant to, tokia galimybė išlieka ir šiemet“, – tikino N. Putrienė. Teisminiai ginčai šiuo metu yra pasibaigę.
Savivaldybės atstovė neigia ir anksčiau tėvų mestus kaltinimus, kad valdininkai nenori bendrauti su tėvais, ieškoti bendro kompromiso. „Sprendžiant šiuos klausimus, būta nemažai susitikimų su mokyklos darbuotojais ir auklėtinių tėveliais. Didžioji dalis mokyklos bendruomenės supranta ir objektyviai vertina susidariusią situaciją, – kalbėjo N. Putrienė. – Tačiau keletas tėvų atstovų nuolat prieštarauja bet kokiems bandymams spręsti grėsmingą problemą ieškant alternatyvų.“