Kaip „Facebook“ paskyroje dalijosi Regina Časienė, RKL Vidaus ligų skyriuje paguldyta jos 95-erių močiutė su nustatytu specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu pati jau nekalba, nevaikšto, nepavalgo, todėl prie jos nuolat budėjo kaunietės mama.
„Nuvažiuoja ryte 8 val. ir būna iki 20 val., kol močiutė eina miegoti. Visą tą laiką mama nesitraukia nuo lovos, maitina močiutę, girdo, keičia sauskelnes, prižiūri, kad kateteris lašant lašelinei neužsispaustų. Taip, visą šį darbą turėtų atlikti sesutės padėjėja, bet žinot, kiek ligonių skirta vienai sesutei ir jos padėjėjai? Jei neklystu ir jei nepamelavo, tai 14“, – pasakojo moteris.
Jos teigimu, slaugytojų krūviai ligoninėje neadekvatūs ir nežmoniški, dėl to mamai teko viską daryti pačiai, kad močiutė būtų pavalgiusi, neatsirastų iššutimų ar pragulų. „Gerai, kad ji turi tokią galimybę. O kurių ligonių artimieji turi eiti į darbus ar šiaip neturi galimybės nuolat būti šalia, tai tie ir lieka nepamaitinti, nesužiūrėti…“ – svarstė kaunietė, dėl to kaltinusi sveikatos apsaugos sistemą.
Dingusios lašelinės ir ledinis omletas
Pasak R. Časienės, jos močiutei buvo paskirtos dvi lašelinės per dieną – ryte ir vakare. Rytinę lašelinę seselės esą sulašino, o vakarinės pacientė nesulaukė.
„Mano mama negali vykti namo, kol nesulašės lašelinė, todėl ji pradeda aiškintis, kada lašins. Seselė praneša, kad jau sulašinta. Kada? Ryte, sako. Negali būti, juk dvi lašelinės iš eilės negali lašėti, o ir niekas tos antros nematė. Eina sesutė į procedūrinį, ten pažymėta, kad sulašėjo 16 val. Tikrai? Tuo metu mano mama sėdėjo prie lovos, jokios lašelinės ar išvis sesutės vizito nebuvo“, – stebėjosi kaunietė.
Jos teigimu, lašelinė pastatyta tik pakėlus balsą ir tik mamos prižiūrimai močiutei. „Kitai ligonei, kuriai buvo paskirtas toks pat gydymas, lašelinė taip ir nepadaroma. Niekas šalia jos nebudi, tai kam švaistytis? Baisu“, – patyrimais dalijosi R. Časienė.
Moteris taip pat tvirtina, kad iki penktadienio dar viena palatoje gulėjusi garbaus amžiaus moteris po insulto buvo gana guvi, gyvybinga, tačiau esą per savaitgalį nepavalgius jos sveikata kaipmat suprastėjo.
„Maistą dalijanti darbuotoja atnešdavo lėkštę į palatą, padėdavo, o po kiek laiko atėjusi nusišaipydavo – „tai nieko nenori, nevalgai?“ – ir išnešdavo lėkštę. Nejudančiai, nekalbančiai močiutei taip pasakydavo. Makabriška. Po savaitgalio jos būklė stipriai pablogėjo, jos nebeišleis namo, tik pasakė, kad paskambins artimiesiems, kai jau bus viskas. Artimieji – girtaujantys vyras ir sūnus. Tikriausiai todėl buvo nuspręsta, kad šios močiutės jau nebereikia prižiūrėti.
Maistas ligoninėje? Sekmadienį vakarienei – omletas. Viskas būtų puiku, omletas skanus, tik kad jis ledo šaltumo. Neperdedu ir nepagražinu. Ne šiltas, ne drungnas – šaltas. Kaip mano mama apibūdino, tai lyg būtų ryte pagamintas ir visą dieną laikytas ant palangės. Kaip tokį maitinti ligoniui?“ – maitinimo ligoninėje ypatumus nusakė kaunietė.
Namo važiavo savo lėšomis
Galiausiai, anot moters, pagal įstatymus, tokius ligonius kaip jos močiutė valstybės lėšomis ligoninė savo greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu turi parvežti namo. Tiesa, atėjus laikui pacientę išrašyti ir jai vykti namo, žmonės informuoti, kad ligoninė sudariusi sutartį su privačia įmone, kuri teikia pervežimo paslaugas, o ligoniai patys sumoka.
„Mama susisiekė su Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja, kuri patikino, kad tikrai tokia paslauga teikiama nemokamai, tiesiog ligoninė turi patvirtinti pervežimą. Ligoninė netvirtina, nes turi sutartį su privačia įmone. Tiesiog žodžiu atsisako tvirtinti ir tiek. Mano mama pati išsikvietė GMP, kad ši parvežtų močiutę namo, sumokėjo, – paskutinę vizito gydymo įstaigoje „vinį“ prisiminė R. Časienė.
– Viską apibendrinus – pastaroji savaitė buvo toks košmarėlis. Pirmos dienos atrodė kaip komedija, tačiau kuo toliau, tuo labiau viskas panašėjo į tragediją. Rašau šį postą su mintimi, kad perskaitę pagalvotumėt, ar artimajam atsidūrus šioje ligoninėje tikrai nėra žmogaus, kuris galėtų nuolat budėti šalia ligonio ir prižiūrėti jį. (…) Jei norite dar parsivežti žmogų namo – būkit ir nesitraukit. Kitu atveju lieka didžiulė tikimybė, kad nebebus ką parsivežti.“
Būklė ligoninėje stabilizuota
„Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare RKL Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Kuzmickaitė personalo vardu pirmiausia džiaugėsi, kad 95 m. pacientės, patekusios į gydymo įstaigos Terapijos klinikos Vidaus ligų skyrių, būklę pavyko stabilizuoti. Sėkmingas gydymas, nurodė ji, lėmė, jog pacientė išleista namo tęsti gydymo ambulatoriškai, o tai – svarbiausias ir esminis ligoninės gydytojų ir slaugytojų pasiekimas.
„Buvusios RKL pacientės, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, įstatymiškos globėjos (būtent toks oficialus statusas) dukters viešoje erdvėje papasakota istorija kelia ne vieną klausimą. Apgailestaujame, kad pacientės globėja apie jai keliančius nerimą klausimus informavo skyriaus vedėją tik išrašymo dienos iš ligoninės išvakarėse. Jiems buvo pasiūlyta raštu išdėstyti pastabas, pasiūlymus ir pageidavimus, susijusius su gydymu RKL, kad skyriaus vadovai galėtų juos išnagrinėti ir ištaisyti trūkumus. Pacientės globėjai tuo nepasinaudojo“, – replikavo J. Kuzmickaitė.
Ji pabrėžė, kad infuzijos, injekcijos, kitos medicininės procedūros pacientams skiriamos tik pagal raštišką gydytojo paskyrimą, o „Gydytojo paskyrimų“ lapas saugomas su ligos istorija teisės aktų nustatyta tvarka.
„Jei sulaukiame nusiskundimų ar pastabų, kiekvienas atvejis būna nagrinėjamas. Ligoninėje yra vidaus medicininio audito skyrius ir kiti atsakingi darbuotojai, kad pacientui būtų užtikrintos kokybiškos paslaugos. Minimu atveju, natrio chlorido tirpalas buvo sulašintas pagal gydytojo paskyrimus ir tai buvo pažymėta bei patvirtinta atlikusios slaugytojos parašu“, – dėl „pranykusios“ lašelinės komentavo komunikacijos specialistė.
Alkani pacientai nelieka
„Buvusios mūsų pacientės globėjos dukters viešoje erdvėje keliamų versijų („Jeigu ne artimieji, nuolat budintys šalia, tuomet ligonio būklė dar labiau pablogėtų“ ir kt.) nesiimame vertinti, nes tai – subjektyvi nuomonė. Negalime vertinti ir pasakojimo apie neva matytą vaizdą, kaip pacientė savaitgalį liko nevalgiusi. Toks dalykas gydymo įstaigoje – nei mūsų, nei, norime tikėti, bet kurioje kitoje – tiesiog neįmanomas“, – tikino J. Kuzmickaitė.
Ji pripažino, kad slaugytojų ir jų padėjėjų darbo krūvis yra didelis, tačiau Vidaus ligų skyriuje slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų tiek, kiek rekomenduoja SAM, t. y. vienai slaugytojai, priklausomai nuo profilio, tenka 8–9 pacientai. Darbo krūvis dar labiau padidėja dėl didelio skaičiaus skyriuje gydomų sunkios būklės pacientų, kurie negali apsitarnauti.
Jei paciento būklė tokia, kad jis negali pats pavalgyti, jį maitina personalas, o RKL Maisto paruošimo tarnybos tiekiamas maistas esą atitinka gydymo įstaigos standartus ir SAM rekomendacijas, maistą ruošiančio personalo pakanka.
„Vienintelė problema – maisto pateikimo būdas. Kol kas ligoninėje nėra įdiegtos maisto temperatūros režimo palaikymo sistemos, kuri užtikrintų, kad laikomas maistas išliktų karštas. Tirštos sriubos ir košės visada būna karštos, o, pavyzdžiui, omletas, kiti mažomis porcijomis tiekiami patiekalai gali ir atvėsti, ypač jei pacientas negali pavalgyti pats ar buvo procedūrose. Tokiu atveju pacientas ar jo artimieji galėtų kreiptis į personalą ir maistas bus pašildytas – ši galimybė yra visuose ligoninės skyriuose“, – teigė gydymo įstaigos atstovė.
Nemokamas transportavimas nepriklausė
Dėl pacientų nemokamo pervežimo GMP transportu, atrėmė J. Kuzmickaitė, vadovaujamasi SAM įsakymu Nr. V-1131, nurodančiu, kad pacientas pervežamas iš stacionarinės sveikatos priežiūros įstaigos į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės, o indikacijas nustato ligoninė.
RKL nustatyta indikacija pacientams pervežti GMP transportu ligoninės lėšomis – jei pacientui reikalinga nuolatinė deguonies terapija. Minimu atveju tokios indikacijos esą nebuvo, o artimųjų akylai slaugytai pacientei, kuriai nustatyti specialieji poreikiai, valstybė skiria tikslinę kompensaciją šiems poreikiams tenkinti, tarp jų – ir transportui apmokėti.
„Ligoniai – ir garbaus amžiaus, ir jauni, ir vaikai – RKL prižiūrimi pagal visus standartus. Jei sulaukiame nusiskundimų ar pastabų, kiekvienas atvejis būna nagrinėjamas. Tam ligoninė turi ir medicininį vidaus auditą, ir kitų struktūrų, prižiūrinčių ir užtikrinančių, kad pacientas gautų kokybiškas paslaugas“, – patikino J. Kuzmickaitė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
Jeigu ir jūs susidūrėte su panašia situacija, praneškite apie tai DELFI redakcijai adresu pilieciai@delfi.lt temos laukelyje įrašę „slauga“.