„Ką daryti, jeigu viešoje vietoje, kur žaidžia ir mažamečiai vaikai, paleidžiami koviniai šunys be antsnukių? Kas turėtų rūpintis, kad šių keturkojų savininkai suvoktų galimus tokio elgesio padarinius?“ − klausė į „Savaitraščio Kaunui“ redakciją užsukęs kaunietis Mantas.
Jo susirūpinimą sukėlė praėjusią savaitę matyta situacija, kai viešoje vietoje nuo pavadžių buvo paleisti du dideli šunys be antsnukių. Vienas iš jų – kovinės veislės.
„Su šeima vakare pasivaikščiodami nuėjome į Pilėnų vidurinės mokyklos stadioną. Ten įrengti vieši lauko treniruokliai, šioje vietoje nuolat susirenka nemažai žmonių. Tądien čia buvo pasimankštinti atėjusių senjorų, ir mamų su mažais vaikais“, − pasakojo Mantas.
Anot pašnekovo, šalia treniruoklių aikštelės esančiame stadione jauna moteris su vaiku vedžiojo du šunis. Netikėtai keturkojai pastebėjo netoliese tupinčią katę. Po akimirkos nutiko tai, kas privertė „Savaitraščio Kaunui“ skaitytoją kreiptis į redakciją.
„Jauna moteris paleido pavadėlius ir du šunys, kurie buvo be antsnukių, pasileido katino link. Šis pasišiaušė ir netrukus įsikabarojo medin. Tai matydama šunų šeimininkė kurstė savo augintinius, juos ragino šūksniais, ko gero, tikėdamasi, kad šie taip pat įsiropš į medį“, − pasakojo skaitytojas.
Atsakė keiksmais
Pulti grobį šūksniais kurstomiems šunims garsiai skalijant, nagais braižant medį ir bandant pasiekti jame saugiai tupintį katiną, ne itin jaukiai turėjo pasijusti vos už kelių metrų buvę žmonės.
„Nesu nusiteikęs nei prieš šunis, nei prieš kitus naminius gyvūnus. Ši situacija buvo išskirtinė, neaišku, ko gali tikėtis iš kovinės veislės šuns, kuriam netikėtai prabudo medžioklės instinktai. Kas žino, gal įsiaudrinęs šuo sugalvos pulti netoliese bėgiojančius vaikus“, − spėliojo skaitytojas.
Mantui priėjus prie šunų šeimininkės ir ją perspėjus, kad didelius keturkojus viešoje vietoje būtina vedžioti laikant už pavadžio ir su uždėtais antsnukiais, moteris suirzo. Ji atšovė, kad jos augintiniai puikiai dresuoti ir pavojaus aplinkiniams nekelia. Ji nemato reikalo vedžioti juos taip, kaip numato patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės.
„Moteris visiškai nesureagavo, išsitraukusi išmanųjį telefoną fotografavo siautėjančius šunis, kartu su mažamete mergaite, regis, gėrėjosi šia situacija. Kai mano žmona nuėjo pasakyti, kad būtina patraukti šunis, įvyko kai kas neįtikėtino – keturkojų šeimininkė kartu buvusios mažametės akivaizdoje prapliupo keiktis“, − pasakojo Mantas.
Pagrasinus, kad už netinkamą gyvūnų laikymą galima sulaukti ir policijos pareigūnų nemalonės, riebiais slaviškais keiksmažodžiais besiplūdusi šviesiaplaukė atšovė pati esanti policijos pareigūnė ir nieko nebijanti.
Kas turi rūpintis tvarka?
„Pamenu, prieš kurį laiką Kauno policija parkuose ir kitose viešose vietose rengdavo reidus, bausdavo žmones, vedžiojančius šunis be antsnukių ir pavadėlių. Pokyčiai buvo akivaizdūs, dabar, regis, situacija vėl ima blogėti“, − sakė skaitytojas.
Kas turėtų rūpintis, ar paisoma Gyvūnų laikymo taisyklių? Ar tai – policijos reikalas? Galbūt keturkojais turėtų rūpintis savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius?
Susisiekus su savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, kuris ir užsiima patvirtintų taisyklių laikymosi priežiūra, jo vadovas Vytautas Jurkevičius tikino, kad Gyvūnų laikymo taisyklės – ne jų reikalas.
„Mes seniai neturime nieko bendro nei su gyvūnais, nei su jų laikymo ar vedžiojimo kontrole. Šiais reikalais nuo šiol rūpinasi Visuomenės sveikatos centras“, − sakė V.Jurkevičius.
Paklausus, ar tikrai bausti šunis be pavadėlių ar antsnukių viešose vietose paleidžiančius kauniečius turi Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga, kurios funkcijos − užkrečiamųjų ligų profilaktika bei kontrolė ir visuomenės sveikatos priežiūra, V.Jurkevičius tuo nedvejojo.
Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas Gintautas Kligys labai nustebo, išgirdęs, kad jo darbuotojai be kitų funkcijų turi rūpintis ir netinkamai vedžiojamais keturkojais, bausti jų savininkus.
„Savivaldybė patvirtina taisykles ir privalo rūpintis, kad jų būtų laikomasi. Tai – savivaldybės darbo objektas. Jie tiesiog nežino, ką turi dirbti. Mes esame atsakingi tik už apkandžiotų žmonių vakcinaciją nuo pasiutligės. Kontroliuoti, ar šunys vedžiojami su antsnukiais, – tikrai ne mūsų funkcija“, − sakė G.Kligys.
Kovoti su pažeidėjais turi ne vien policija
Komentuoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkė Joana Gudelytė:
„Policija tikrai nenusišalina nuo priežiūros, kaip šunų savininkai paiso savivaldybės patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių.
Gavus gyventojų pranešimą apie palaidus keturkojus, į šią informaciją reaguojama, nedrausmingi šeimininkai sulaukia teisinio įvertinimo. Jei patruliuodami pareigūnai pastebi netinkami vedžiojamus šunis, pro šalį taip pat nepraeina.
Savaime suprantama, kad šia veikla turi užsiimti ne tik policija, bet ir savivaldybės atstovai, kurie prižiūri, kaip mieste laikomasi kitų taisyklių“, - sakė pareigūnė.
Per 2016-uosius už Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus Kaune nubausta 58 žmonės.