„Pokyčiams rengėmės kelerius metus - analizavome kitų šalių ligoninių patirtį ir virtuvių veikimo principus, skaičiavome galimas investicijas, svarstėme įvairias galimybes, galinčias užtikrinti sveikesnio ir kokybiškesnio maisto tiekimą Kauno klinikose gydomiems pacientams.
Esame didžiausia tretinio lygio ligoninė, todėl privalome užtikrinti aukščiausius standartus ne tik teikiant gydymo paslaugas, bet ir kitose svarbiose pacientų priežiūros srityse. Atnaujinant virtuvės patalpas, perkant maisto gaminimo technologijas, atsižvelgėme į išsakytą pacientų bei darbuotojų nuomonę, gerąją kitų ligoninių patirtį. Atnaujinimo darbai truko daugiau nei dvejus metus, per kuriuos turėjome įveikti nemažai iššūkių, tačiau esame tikri, kad šios naujovės modernioje ligoninėje buvo būtinos dėl pacientų gerovės“, - trečiadienį oficialiai pristatant naująją ligonių maitinimo sistemą, kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Slaugos koordinavimo tarnybos vadovės dr. Vilmos Raškelienės teigimu, į pokyčius ir pacientai, ir ligoninės personalas reagavo teigiamai. „Viena iš svarbiausių naujovių - padėklinė pacientų maitinimo sistema - veikia jau visuose skyriuose. Dauguma pacientų sako, kad gražiai pateiktą maistą tapo skaniau valgyti, o ir darbuotojai maistą išdalina greičiau nei anksčiau“, - apie pasikeitimus kalbėjo vadovė.
Didžiausias naujosios virtuvės projekto iššūkis buvo ne tik senųjų patalpų reorganizavimas, bet ir nenutraukiamas maisto tiekimas pacientams. „Remonto darbai turėjo vykti nepažeidžiant higienos reikalavimų, nesutrikdant pacientų maitinimo proceso, - apie virtuvės atnaujinimo darbus kalbėjo Kauno klinikų architektas ir virtuvės projekto vadovas Tomas Dirsė. - Atsižvelgiant į įrangos technologinius reikalavimus, virtuvėje buvo iš esmės pakeistas dalies išplanavimas, pertvarkytos gamybos, maisto išdavimo, plovimo zonos, įrengti nauji inžineriniai tinklai, o Ligonių maitinimo skyriaus patalpos padidėjo 164 kv. m. Nors tai buvo tikras iššūkis darbuotojams, kiekvieną dieną maistą gaminantiems vidutiniškai 1600 pacientų, komanda su juo susitvarkė ir šiuo metu dirba naujose, gražiose ir erdviose patalpose su moderniausia įranga“.
Pasak Kauno klinikų atstovės Eglės Audickaitės, naujausios gamybos technologijos suteikė galimybę pakeisti ir maisto gaminimo principus. Patiekalai dabar gaminami ne tik greičiau, bet ir sveikiau.
Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė sakė, kad didžioji dalis patiekalų gaminami garuose. Aliejaus suvartojimas sumažėjo beveik 50 procentų. Gaminant mėsos patiekalus, atsisakyta apkepimo keptuvėse su džiūvėsėliais, o tai padeda įgyvendinti sveikesnės mitybos principus ligoninėje.
„Su nauja įranga turime galimybę gaminti bulvių košę - dėl to labiausiai džiaugiasi vaikai. Taip pat galime pasiūlyti bei gaminame pertrintas sriubas, daržovių troškinius. Atsirado daugiau patiekalų iš kruopų - grikių, avižinių dribsnių ir bananų blynai. Šiuo metu pacientams turime parengę 14 skirtingų dietų, kurios yra patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos. Žinoma, artimiausiu metu valgiaraštis bus ir toliau tobulinamas, atsižvelgiant į sveikos mitybos principus, - aiškino D. Sokolovienė. - Kauno klinikų virtuvėje buvo atnaujinta arba pakeista apie 90 proc. visos įrangos, leidžiančios keisti ir mitybos principus ligoninėje. Kadangi maitiname vidutiniškai 1600 pacientų per dieną, pagrindinis mūsų maisto gaminimo įrankis - garo katilas. Po rekonstrukcijos jų dabar turime apie 20, o patys didžiausi - net 400 litrų - leidžia mums pagaminti įvairesnius ir sveikesnius patiekalus. Šie katilai automatizuoti, itin funkcionalūs, dėl to virtuvės darbuotojams maisto gaminimas tapo lengvesnis bei patogesnis. Katilai turi automatines maišyklės, tūrio matuoklės, įvairias programavimo funkcijas“, - naujoves vardija Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė.
Atnaujintose patalpose Kauno klinikose įrengta moderni bei didžiausia šalyje, 370 kv. m dydžio, plovykla, kurioje indus bei įrankius plauna dvi konvejerinės indų plovimo mašinos, o įrankius išrūšiuoja speciali įrankių rūšiavimo mašina.
Pasak D. Sokolovienės, maistas į specialius indus bei padėklus porcijomis dedamas dviejose konvejerinėse linijose, po to uždengiamas dangčiais. Padėklas dedamas į vežimėlį-konteinerį, kuris jungiamas į elektros lizdą. Po pakrovimo vidaus temperatūra karštojoje zonoje pasiekia 107 laipsnius, o šaltojoje - 6 laipsnius. Neatidarius vėžimėlio-konteinerio, reikiama temperatūra išlaikoma iki 2 valandų - tai reiškia, kad į tolimiausią nuo Kauno klinikų Centrinio korpuso nutolusį tašką - Endokrinologijos kliniką - maistą galima nuvežti dar karštą, o gėrimus ar salotas - vėsius.
Specialūs maisto konteineriai traukiami 5 traukikų, kurie tuneliais išvežioja maistą visiems Kauno klinikų pacientams. Į visus skyrius galima patekti liftais - jais šie specialūs konteineriai ir keliauja.
Klinikų atstovės E. Audickaitės teigimu, per savaitę Ligonių maitinimo skyrius suvartoja apie 7 tonas vaisių ir daržovių. Kiekvieną dieną gamybai sunaudojama apie 2 tonas įvairių maisto produktų, kurie Kauno klinikas pasiekia kiekvieną dieną švieži ir nešaldyti. Kasdien indų plovykloje išplaunama apie 45000 vienetų indų bei įrankių, o Ligonių maitinimo skyriaus patalpos be atskirų darbuotojams skirtų patalpų užima net 1575 kv. m ploto.
Kauno klinikų darbuotojai lankėsi Švedijos, Suomijos, Čekijos, Vokietijos ligoninėse ir jų virtuvėse, kur vertino darbuotojų patirtį, gamybos ypatumus, įrangą, valdymo procesus. Išanalizavus jų veikimo principus bei naudojamas maisto gaminimo pacientams technologijas, gamybos procesus, tik tuomet pradėti projektavimo darbai.
Naujosios virtuvės įrengimas Kauno klinikose truko apie dvejus metus. Kokybiškai ir moderniai technikai įsigyti buvo skirta maždaug 3 milijonai eurų.