Patalpų nuomos sutartis su nuomininke UAB "Rosh", kuri kino teatre jau kelerius metus nevykdė jokios veiklos, buvo nutraukta rugsėjo 1-ąją, paliekant vieną mėnesį išsikraustyti. "Rosh", anot pastatą administruojančios UAB kino teatro "Romuva" direktorės Ilonos Jurkonytės, ilgiau nei pusmetį nemokėjo nuomos mokesčio, netinkamai eksploatavo vertingos architektūros pastatą ir nenaudojo jo pagal paskirtį.
Pastato perdavimo komisija, kurią sudarė savivaldybės ir buvusios nuomininkės - įmonės "Rosh" atstovai, kino teatro valdybos nariai bei advokatė, apžiūrėjo visas patalpas ir įvertino jų būklę. Aptikta nemažai atsilupusių dažų, vandens pėdsakų ant lubų, sienų žiūrovų salėje bei kino projekcinėje. Tikėtina, kad tai - nekokybiškai nuomininko atlikto stogo remonto padariniai.
Kino teatro valdybos pirmininko architekto Audrio Karaliaus manymu, patalpų būklė yra patenkinama ir neprireiks labai didelių investicijų, kad seniausias Lietuvoje kino teatras vėl būtų atviras žiūrovams. Tačiau didžiausia problema - nuomininko nepabaigti rekonstrukcijos darbai ir valstybinės komisijos įvertinimo bei leidimo eksploatuoti negavęs pastatas, kuris šiuo metu yra paliktas be jokios šildymo sistemos. Beje, nebuvo šildoma ir ankstesniais metais kauniečių su nostalgija prisimenama "Romuva", kurios durys spynomis nuo filmų mėgėjų atsitvėrė daugiau nei prieš trejus metus, kai netoli Laisvės alėjos įsikūrė "Akropolis" su keliomis kino salėmis.
Balandžio 17-ąją senojo kino teatro išsaugojimo ir atkūrimo entuziastai gatvėje prie užrakinto pastato durų paminėjo "Romuvos" 70-ąjį gimtadienį. "Romuva" tarsi tapo naujo visuomeninio judėjimo ašimi. Visą pavasarį ir vėliau penktadieniais "Romuvos" prieigose, pasaže, vyko "Žmonių kavingais veidais" akcijos, sutraukdavusios būrius menininkų, kultūros darbuotojų, studentų ar Laisvės alėjos praeivių.
Kino teatro naudojimo ir finansavimo klausimai artimiausiu metu bus aptarti su šiuo metu užsienio komandiruotėje esančiu Kauno meru Andriumi Kupčinsku, kadangi Kauno savivaldybė valdo per 80 procentų "Romuvos" akcijų.
"Romuvą" bet kokiu atveju reikia išsaugoti. Ir išlaikyti kaip kultūros centrą. Akivaizdu, kad atgaudamas "Romuvą" miestas turi puikią progą puoselėti šią kauniečių jau pamėgtą viešąją erdvę ir sukurti unikalų kultūros branduolį. Manyčiau, dabar pirmiausia reikia su "Romuvos" sergėtojais, gynėjais ir kitais miesto bendruomenės atstovais išsiaiškinti ir galutinai nutarti, ką mes joje norime matyti, veikti ateityje. Vien kinas finansinės naštos gali ir nepatempti, ką parodė buvusio nuomininko bergždžios pastangos sulaikyti žiūrovus nuo bėgimo į "Akropolį". Todėl kiek tai bekainuotų, trūks plyš reikės formuoti savivaldybės biudžete sumą, kurios artimiausiu metu prireiks "Romuvai". Tik klausimas, kiek jai reikės ir ar rasime, nuo ko tuos pinigus "nugnybti", - Eltai savo nuogąstavimus antradienį išdėstė Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis.