Kauno valdininkai į gyventojų skundus turi tradicinį atsakymą – nėra pinigų ir gyventojai, kurių tarpe ir garbaus amžiaus močiutės, paliekami likimo valiai. Tiesa, šiuo klausimu pradėjus domėtis žurnalistams Kauno valdininkai tikino, kad imsis veiksmų situacijai spręsti.
83 metų Leokadija Lukoševičienė į Amalius gyventi atsikėlė daugiau nei pusę amžiaus – dar 1950 metais. Šalia garbaus amžiaus moters sklypo teko Amalės upelis, kuris prasidėjus liūtims taip ištvinsta, kad ima semti ne tik sklypą, bet ir pastatus.
Tokia situacija buvo ir antradienio vakarą, kai pro Kauną praūžė liūtis.
„Iki 3 val. nakties sėmiau vandenį. Gerai, kad anūkas padėjo. Dėjome įvairius užtiesalus, kad vanduo nesemtų kambarių, tai tik virtuvę ir rūsį užsėmė“, - pasakoja močiutė.
Tačiau lietaus vanduo – didelis galvos skausmas žemesnėse vietose gyvenantiems žmonėms. Po keliu, kuris priklauso Kauno savivaldybei, nutiesti vamzdžiai, kurie laikui bėgant užsinešė ir jų diametras sumažėjo kone perpus. Tokiu būdu mažėja vandens pralaidumas, o lietaus vanduo ima veržtis į gyventojų sklypus.
Po antradienio liūties gyventojai planuoja už savo lėšas išsivalyti pralaidas, tačiau garbaus amžiaus pensininkams ir 100 Lt yra didelė suma. Bet kokiu atveju, tai laikinas sprendimas.
„Situacija čia yra apgailėtina. Be savivaldybės įsikišimo, be jų pagalbos žmonės čia ne kažką padarys. Bandome, stengiamės. Bandė žmonės patys valyti savo jėgomis, kastuvais, bet be technikos mes nieko nepadarysime. O savivaldybė turi vienareikšmį atsakymą: nėra lėšų, yra svarbesnių objektų. Čia atseit ne žmonės gyvena, o ten daugiau žmonių, todėl juos ir žiūri“, - DELFI teigė Pranas Grebliauskas, Amalių bendruomenės seniūnaitis.
Trečiadienį Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Proberkas pripažino, kad valyti pralaidas ir savivaldybės darbas. A. Proberkas žadėjo, kad jau artimiausiu metu savivaldybės specialistai apsilankys Lanksvų gatvėje.