Po Kauno rajono savivaldybės langais susirinko protestuotojai, nepritariantys planuojamiems karjerams Pakarklės miške.
„Esame labai nusivylę, labai tikimės, kad sprendimas pasikeis, nes mums tai yra svarbu. Pasižiūrėkite, žmonės susirinko, ne pirmą kartą, jau keletą metų“, – LNK žinioms sakė viena protestuotoja.
Kitas kalbėjo, jog ten gyvena, ir bijo, kad vandens ten nebus. Kita dalyvė kalbėjo, jog gaila ir miško, ir aplinka keisis.
„Iš viso galvoju, kad yra amoralus dalykas miško vietoje kasti žvyrą, daryti karjerą“, – savo nuomonę dėstė moteris.
Į protestą karučiais buvo atsivežta ir žvyro.
„Mes bandome pasverti, kiek sveria tarybos nario sąžinė ir kiek sveria žvyras, kas daugiau“, – kalbėjo viena protesto dalyvė.
Žmonės nesupranta, kaip saugomame miške yra keičiama žemės paskirtis ir kodėl. Jeigu tie plotai, kuriuos norima paimti būtų miško paskirties, kirtimai negalimi. Jeigu paskirtis pakeista į dirbamą, jau galima. Gyventojai teigia, kad dokumentuose pokyčiai nėra nurodyti.
Savivaldybė sako, kad iš miško paskirties ji buvo pakeista prieš kelis mėnesius.
„Agentūra tik sausio mėnesį įtraukė kaip papildomą subjektą miškus. Ir sausio 18 dieną buvo priimti sprendimai ir tam tikri žemės plotai paversti į sėklines teritorijas“, – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.
Protestuotojai tikisi prisibelsti į politikų sąžinę, kad miškas būtų išsaugotas.
„Mes žinome, kad meras turi galimybę ir pagal visus įstatymus jis gali savo parašą atšaukti. Ir tą sprendimą, kurį padarė prieš kelis metus, jis gali atšaukti šiandien. Tai mes to ir norime“, – kalbėjo vietos gyventoja Monika Sadauskaitė–Pocė.
Tačiau savivaldybė mano, kad karjerai miške galėtų būti, esą visas yra pagal įstatymą.
„Poveikio aplinkai programa buvo gauta spalio 11 dieną. Savivaldybei tai dienai išnagrinėjus esančią situaciją, visus veiksnius, kas buvo pateikta programoje, savivaldybė tai programai nepateikė prieštaravimų“, – sakė Kauno rajono savivaldybės aplinkos skyriaus vedėja J. Rakauskaitė.
Panašu, kad savivaldybė apsigalvojo, ar verta saugoti Pakarklės mišką, nes dar sausio mėnesį vicemeras žurnalistams kalbėjo, kad savivaldybė karjerams nepritaria.
Miškininkai sako, kad planuojami karjerai yra nusikaltimas gamtai.
„Tai yra virš 100 hektarų miško. Tai yra tūkstančiai medžių, tai yra vaizdinga teritorija“, – LNK žinioms kalbėjo girininkas Kęstutis Markevičius.
Apskaičiuota, kokią naudą gautų valstybė iš miške iškąsto žvyro.
„Pavertus tai pinigais, milijono gal nesigautų, gal 950 tūkst. eurų, ką gautų valstybė į biudžetą. Tai noriu paklausti, ar tas miškas, kuris yra Nemuno slėnyje yra vertas tik tokių pinigų“, – skaičiavimus pateikė vienas protesto dalyvis.
Gyventojai sustoti neketina, kreipsis į teisėsaugą. Žmonės politikų sąžinės ieško jau kelerius metus, dar 2021 metais bendruomenė surengė miško laidojimo ceremoniją.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
