Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas sakė, kad siūloma iniciatyva prieštarauja Vyriausybės „Baltojoje knygoje“ įtvirtintiems darnios regioninės savivaldos principams ir tikslams. Ji neparemta objektyvia ir patikima statistika, nepagrįstas ekonominiais skaičiavimais.
„Europoje einama decentralizacijos keliu, savivalda artinama prie žmogaus. Todėl Kauno miesto tarybos siūlymas išardyti daug metų sėkmingai veikiančią savivaldybę, selektyviai atrenkant geriausias, daugiausiai gyventojų turinčias teritorijas, paliekant kitai bendruomenės daliai kapines, sąvartynus, sodus ir retai apgyvendintas teritorijas, prieštarauja bet kokiai logikai ir didina socialinę atskirtį“, – sakė meras.
Jis pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių skaičiavimų, koks būtų poveikis ketinamai prijungti teritorijai, likusioms 12-kai seniūnijų ir paties Kauno rajono gyventojams.
O poveikis nebūtų geras, – sutriktų daugumos Kauno rajono savivaldybės švietimo, sveikatos, socialines, kultūros, sporto ir kitas paslaugas teikiančių įstaigų veikla.
Tektų iš naujo pertvarkyti ugdymo įstaigų tinklą, sumažėtų galimybė įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su įvairių projektų finansavimu ir jų tęstinumu.
Likusi Kauno rajono savivaldybės dalis dėl menkesnio surenkamų pajamų kiekio netektų galimybės formuoti subalansuotą biudžetą, ji patirtų dar didesnę socialinę atskirtį.
Po tokios pertvarkos kiltų sunkumų įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos lėšomis finansuojamus projektus ir sumažėtų galimybė dalyvauti 2021-2027 m. laikotarpio kaimo plėtros programos priemonėse. Pažymėtina, kad planuojamoje prijungti prie miesto Kauno rajono teritorijoje yra beveik 1000 ūkininkų ūkių (arba 40 proc. nuo bendro pasėlius deklaruojančiųjų skaičiaus). Po tokios „restruktūrizacijos“, kokios užsimanė miesto vadovai, rajono žemdirbiams kiltų keblumų įgyvendinti pradėtus projektus, finansuojamus pasinaudojus ES parama.
ELTA yra skelbusi apie pernai Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktą „Kauno rajono gyventojų pasitenkinimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje teikiamomis viešosiomis paslaugomis tyrimą“. Jo rezultatai rodo, kad dauguma apklaustų rajono savivaldybės gyventojų patenkinti šiomis paslaugomis.
Lietuvos regioninės politikos „Baltojoje knygoje“ išdėstyta nuostata, kad viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvumo galima pasiekti ne keičiant savivaldybių teritorijų ribas, bet susitariant savivaldybėms kaip lygiaverčiams partneriams. Sprendimai dėl administracinių ribų keitimo galėtų būti priimami tik atlikus išsamią savivaldybių ekonominių bei socialinių rodiklių analizę. Ir tik tada, jei paaiškėtų, kad savivaldybių bendradarbiavimo mechanizmai nėra gana veiksmingi.
Kauno rajono mero V. Makūno vadovaujama savivaldybės Taryba nusiteikusi, kaip teigiama jos sprendimo projekte, „siūlyti Kauno miesto savivaldybei kartu su kitomis savivaldybėmis, vadovaujantis gerąja patirtimi, sukurti ir įgyvendinti regioninį transporto organizavimo tinklą“.
Tokį, koks sudarytų galimybes kokybiškam ir šiuolaikiškam susisiekimui tarp Kauno apskrities savivaldybių, nepaisant jų administracinių ribų.
Taip pat planuojama siūlyti Kauno regiono plėtros tarybai inicijuoti diskusijas dėl bendro kitų paslaugų teikimo regione, viešųjų paslaugų finansavimo ir atsiskaitymo už kitos savivaldybės gyventojams teikiamas paslaugas tvarkos nustatymo.
Savo nuomonę pareiškė ir 25 bendruomenių centrus vienijanti Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga (KRBOS), kurios iniciatyva per trumpą laiką surinkta jau keliolika tūkstančių parašų prieš Kauno rajono padalijimą.
KRBOS pirmininkė Eglė Juozapavičienė sakė, kad surinktus parašus Kauno rajono bendruomenių atstovai spalio 10-ąją, 14.30 val. veš į Vidaus reikalų ministeriją.
Solidarumą su Kauno rajono bendruomenėmis yra išreiškusios ir Kauno miesto bendruomenės, Kauno rajono ūkininkų sąjunga, Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacija, Vilniaus sąjūdžio taryba, kitos visuomeninės organizacijos.