Griuvėsių vertė – beveik pusė milijono eurų
Visuomenei pasipiktinus Kauno savivaldybės sprendimu dalį Ąžuolyno, į jį įsiterpusį, bet formaliai parkui nepriklausantį komercinės paskirties 3,35 ha sklypą paversti milžiniška automobilių stovėjimo aikštele, šią situaciją ėmė nagrinėti ir Seimo nariai.
Juos pasiekė ne tik virš 9 tūkst. žmonių pasirašyta peticija dėl Kauno Ąžuolyno parko vientisumo išsaugojimo, bet ir grupės visuomeninių organizacijų kreipimasis.
“Norime pasidomėti, kol dar nėra per vėlu”, – jungtinio Kultūros ir Aplinkos apsaugos komitetų posėdyje sakė parlamentaras Vytautas Juozapaitis.
Nuotoliniame posėdyje dalyvavęs Kauno vicemeras Andrius Palionis pakartojo tai, ką šiuo metu aktyviai transliuoja savivaldybė: šis sprendimas tik siekis pradėti teritorijų planavimo procedūrą, kuo virs šis sklypas – bus tariamasi ir su visuomene. O šią teritoriją paimti visuomenės poreikiams suskubta, nes joje esančius pastatus valdantys verslininkai jau mąsto apie statybas.
„Statiniai priklauso bendrovei, kuri susijusi su Antanu Etneriu, nekilnojamojo turto vystytoju”, – pastebėjo parlamentaras Robertas Šarknickas.
Šis verslininkas – buvęs Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas, jo sūnaus Šarūno Matijošaičio bičiulis ir verslo partneris.
Panašu, jog parlamentaras tik pakartojo jau kuris laikas viešojoje erdvėje sklandančius pasvarstymus, jog čia neva esama Kauno mero V. Matijošaičio aplinkos interesų. Tai paminėta ir visuomeninių organizacijų kreipimesi.
„Privačiam UAB priklausančių pastatų paėmimas visuomenės reikmėms galėtų būti pagrįstas, jeigu ne aplinkybė, kad kai kurių įvardintų pastatų tiesiog nėra, o jų rinkos vertė viešame registre įregistruota apie 450 tūkst. eurų. Kad dabartinis pastatų savininkas turtą perėmė tik 2019 metais neaiškiomis aplinkybėmis iš bankrutavusio savininko, o prieš pat šio turto perdavimą savivaldybė, kaip užsakovas, įvykdė detaliojo plano pakeitimus.
Todėl nevalingai peršasi mintis, kad šiuo sprendimu, prisidengiant fiktyviu žemės paėmimu visuomenės poreikiams, galimai siekiama paimti visuomenės poreikiams šioje teritorijoje esančius statinių likučius juos iš savininkų išperkant už viešame registre įregistruotą „rinkos kainą“.
Pagrįstą abejonę šio administracinio proceso skaidrumu kelia ir naujųjų pastatų savininkų nevienareikšmiai komerciniai ryšiai su Kauno miesto tarybos politikais, atsakingas pareigas savivaldybei pavaldžiose įstaigose turinčiais asmenimis bei „Vieningu Kaunu“, – teigiama dokumente.
Pastatų vertę nustatys nepriklausomi vertintojai
Seimo komitetų posėdžio metu įtarimai, jog savivaldybės atstovai kažko iki galo nepasako, dar sustiprėjo.
„Šioje teritorijoje buvę savininkai nėra išsaugoję oranžerijų. Jų fiziškai nėra, tik teoriškai, o kaina – 450 tūkst. eurų“, – sakė buvęs Kauno meras, Seimo narys Andrius Kupčinskas.
Galutinai išsiaiškinta, kad šis žemės sklypas priklauso valstybei, jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba, o nuomos sutartis su čia veikusiomis įmonėmis nutraukta dar 2016 metais. Šį sprendimą pastatus įsigijusi bendrovė bandė skųsti teismui, bet jis liko nepakeistas.
Tai, kad visuomenės poreikiams perimama ne žemė, kuri ir taip priklauso valstybei, o tik jame esantys privatūs pastatai patvirtino ir nuotoliniame Seimo komitetų posėdyje dalyvavęs Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Į klausimą, kam atiteks įspūdinga pinigų suma, kurią savivaldybė turės kompensuoti perimamų pastatų savininkams taip ir nebuvo atsakyta. Taip pat nei patvirtinti, nei paneigti savininkų ryšiai su V. Matijošaičio aplinkos žmogumi, verslininku A. Etneriu.
Kauno savivaldybės atstovas P. Keras tik užsiminė, kad beveik 0,5 mln. eurų nebūtinai bus mokama, o tikslią griuvėsiais vadinamų statinių vertę nustatys nepriklausomi turto vertintojai. Registrų centre užfiksuota įspūdinga suma aiškinta tuo, kad šie skaičiai atsirado atliekant masinį vertinimą, nes nekilnojamojo turto kainos šiame prestižiniame Kauno rajone – itin aukštos.
Verslininkas neigia sąsajas su statinių savininku
Ar tikrai čia esama sąsajų su Kauno mero V. Matijošaičio aplinka? Portalui „Delfi“ susisiekus su pačiu A. Etneriu, verslininkas ironizavo, jog gal ir būtų visai smagu turėti nuosavybę šiame, daug aistrų sukėlusiame sklype.
Jis kategoriškai paneigė bet kokias sąsajas su statinių savininkais, o nuskambėjusius teiginius vadino niekuo nepagrįstomis sąmokslo teorijomis, kuriomis maitinama ir klaidinama visuomenė.
Verslininkas sakė esantis savivaldybės deleguotas į bendrovės „Stoties turgus“ valdybą, kur 51 procentą akcijų valdo savivaldybė. Likę 49 procentai akcijų priklauso privatiems asmenims, 13 procentų valdo UAB „Trasanta“.
„Delfi“ žiniomis, „Trasantos“, kuri ir valdo įsigytus pastatus daug aistrų sukėlusiame sklype direktorius – Saulius Tumonis. Jis yra ir ilgametis bendrovės „Stoties turgaus“ direktorius.
Bendrovė „Trasantos“ gali būti susijusi su Kauno verslininku Gintaru Skobu, jo asmeniniame tinklapyje, kontaktų skiltyje nurodomas šiai įmonei priklausančio interneto vardo (domeno - red.) zonoje veikiantis elektroninio pašto adresas. Registrų centro duomenimis ši bendrovėn turi du pagrindinius akcininkus, Algį Skobą ir Kristiną Skobienę, kurie, šaltinių teigimu yra G. Skobo tėvai.
G. Skobas taip pat ir S. Tumonio vadovaujamos bendrovės „Stoties turgus“, kurios akcininkė yra „Trasanta“ – valdybos narys.
A. Etneris minėjo su tariamu „draugu“ S. Tumoniu dirbdamas „Stoties turgaus“ valdyboje esantis skirtingose barikadų pusėse dėl seniai užprogramuotų problemų. Nors savivaldybė ir valdo 51 procentą bendrovės akcijų, tačiau jos negali pilnai kontroliuoti, net pakeisti direktoriaus. Tam reikia 75 procentų akcijų turėtojų balsų, o tokios daugumos jau eilę metų pasiekti nepavyksta. Nors bendrovėje akcijų daugumą ir turi savivaldybė, tačiau jos realiai valdyti negali.
„Aš valdyboje atstovauju savivaldybę, o direktorius – jį paskyrusius kitus akcininkus. Šį žmogų pirmą kartą pamačiau ir su juo susipažinau tik paskirtas į „Stoties turgaus“ valdybą, apie kitos jo vadovaujamos bendrovės planus Ąžuolyne tikrai nieko nežinau“, – sakė verslininkas, buvęs Kauno mero patarėjas ir jo sūnaus Šarūno Matijošaičio verslo partneris A. Etneris.
V. Matijošaitis buvusius Kauno vadovus kaltina teritorijų parcialiavimu
Viešoje erdvėje skambant regis mažai kuo pagrįstoms pastatų savininkų sąsajoms su Kauno mero aplinka, savivaldybė išplatino pranešimą, kur bandoma kaltę suversti prieš V. Matijošaitį miestą valdžiusiems politikams.
Pats miesto meras daug aistrų sukėlusį sprendimą Ąžuolyne įrengti automobilių stovėjimo aikštelę vadina „išparceliuotos teritorijos grąžinimu Ąžuolynui“, taip pat kartojama, kad milžiniškos stovėjimo aikštelės ten nebus ir būti negali.
„Sunku suprasti, ko siekė senieji Kauno politikai, lengva ranka skaldydami aplink Ąžuolyną esančias teritorijas ir vieną po kitos tyliai atriekdami jas privatininkams. Kažkada tokios machinacinės schemos gal buvo norma, bet tikrai ne dabar. Baigiame surinkti visus išparceliuotus plotus, kad jie sugrįžtų miestui“, – cituojamas Kauno meras V. Matijošaitis.
Pranešime teigiama, kad miestui susigrąžinus Dainų slėnį ir įsibėgėjus procedūroms dėl Vytauto parko žemės paėmimo visuomenės poreikiams, beliko paskutinis etapas – 3,34 hektarų ploto vadinamoji „Magnus“ teritorija Vydūno alėjoje, kuriai dar 1993 m. suteiktas komercinės paskirties teritorijos statusas ir šis žemės plotas buvo 99 metams išnuomotas. Nuo to laiko sklypą valdė privačios verslo įmonės, o paskutiniu metu verslininkai turėjo užmojų čia vystyti nekilnojamojo turto projektus, pastatant gyvenamuosius būstus ar net viešbutį.
Savivaldybė teisinasi: stovėjimo aikštelė – tik formalumas
Tačiau Kauno valdžios pažadais, jog Ąžuolyne tikrai nebus milžiniškos, beveik 2 tūkst. Vietų automobilių stovėjimo aikštelės abejoti verčia pačiame sprendime perimti teritoriją nurodyta paskirtis – įrengti ne ką kita, o būtent aikštelę.
Bandydami išsisukti iš keblios situacijos Kauno savivaldybės atstovai jau tikina, kad tai buvo „techninė detalė“ norint atlikti gerą darbą – grąžinti sklypą visuomenei ir Ąžuolynui.
„Tenka pripažinti, kad tarybos sprendimas inicijuoti šio objekto paėmimą visuomenės poreikiams, nurodant konkrečią galimą paskirtį – automobilių stovėjimo vietas – iššaukė prieštaringas visuomenės reakcijas, tačiau šioje vietoje turime labai paprastai paaiškinti žmonėms, kad Žemės įstatymo 45 straipsnis numato tik konkrečius atvejus, kada tokia procedūra yra galima: kapinės, sąvartynai, oro uostai, krašto ir sienos apsauga, geležinkeliai, naudingos iškasenos, švietimo, sporto, sveikatos ir kitų visuomeninių objektų statybos bei panašūs atvejai, iš kurių nė vienas šiuo atveju nebūtų logiškas.
Tad natūralu, kad pasirinktas buvo būtent vienas iš duotų variantų, tačiau labai svarbu suprasti, jog tai nereiškia, kad vaizdingoje aplinkoje esančią teritoriją miestas pavers išvien milžiniška stovėjimo aikštele – to nėra ir negali būti. Šis sklypas puikiai pasitarnautų visų kauniečių patogumui – nuo vaikų žaidimų aikštelių iki kitokios rekreacinės infrastruktūros“, – savivaldybės pranešime cituojamas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
