Ar į juos atsižvelgta koreguojant biudžeto projektą? Jei taip, į ką konkrečiai? - Lietuvos naujienų agentūra ELTA paklausė Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo Andriaus Palionio.
Vicemeras patvirtino, kad „kiekvienais metais savivaldybė sulaukia po keletą gyventojų pasiūlymų dėl biudžeto. Tačiau dažnai jie būna ne visai susiję tiesiogiai su miesto biudžetu. Šiemet buvo gautas veikiau pastebėjimas nei pasiūlymas, susijęs su nacionalinės valdžios priimamais sprendimais dėl socialinių kompensacijų“.
Tam tikras kiekis praėjusių metų asignavimų liko nepanaudotas, kodėl taip atsitiko ir kurioms sritims atiteko į šiuos metus perkelti lėšų likučiai?
Lėšų likutis atsirado dėl didesnių biudžeto plano pajamų nei buvo numatyta 2019- ųjų pradžioje. Taip pat dėl dalies darbų ar paslaugų, kurių apmokėjimas persikėlė į šiuos metus. Praėjusių metų likutis šių metų biudžete paskirstytas bendrai visoms savivaldos kuruojamoms sritims.
Pagal projektą šiemet Kauno miesto savivaldybė numato įvairiems projektams įgyvendinti skolintis apie 30 mln. eurų, dalis tų pinigų bus skirta ankstesnėms skoloms sumažinti. Kadangi Vyriausybės nustatytas skolinimosi limitas nebus viršytas, įdomu, kokio dydžio viešųjų finansų sumą Kauno miesto savivaldybė liks skolinga bankams šių metų pabaigoje?
Savivaldybė planuoja pasiskolinti 26 mln. eurų kur kas palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. Vyriausybės nustatyta tvarka, einamaisiais metais galime skolintis tiek, kiek planuojame grąžinti. Per šiuos metus Savivaldybė padengs nemažą dalį esamų paskolų, o naujai pasiskolintas lėšas panaudos strategiškai svarbiems investiciniams projektams finansuoti. Grąžinus ligšiolines „blogąsias“ paskolas su aukščiausiomis palūkanų normomis, ateityje miestas patirs mažiau išlaidų.
Uoliai laikomės fiskalinės drausmės ir nuolat ieškome racionaliausių sprendimų, kaip optimaliai panaudoti biudžeto lėšas. Tai patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvados.
Taigi planuojama, kad Kauno savivaldybės paskolų suma metų pabaigoje liks tokia pati, kaip ir metų pradžioje. Iš viso Kauno įsipareigojimai kredito įstaigoms siekia 56 mln. Eur.
Ne taip dažnai opozicijos nuomonė kuriuo nors klausimu sutampa su valdančiųjų nuomone, bet dėl padidėjusio 2020-ųjų biudžeto džiaugiasi tiek viena, tiek kita Kauno taryboje dirbanti politinė jėga. Tiesa, „Vieningo Kauno“ oponentams neatrodo priimtinas lėšų „blaškymas“ po įvairius naujus projektus, kai seni nebaigti ar net nepradėti. Kaip šitai paaiškintumėte?
Augantis miestas turi visuomet būti pasirengęs daugiau projektų nei tą akimirką galėtų įgyvendinti. Turint paruoštus projektus, yra žymiai lengviau ieškoti finansavimo ne tik Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Kadangi projektai bei iniciatyvos mieste yra labai skirtingos, visiškai gyvenimiška, kad vieni klausimai sprendžiami greičiau, kitiems atsiranda kliuvinių. Tad natūralu, kad ir miesto lėšos kaskart operatyviai nukreipiamos ten, kur procesai vyksta greičiausiai.
ELTA jau skelbė, kad pagal parengtą projektą, šiemetinis Kauno miesto savivaldybės biudžetas sieks 365,77 mln. eurų. Lyginant su pernykščiu, jis – 38,6 mln. eurų (arba beveik 12 proc.) didesnis. Tradiciškai veik pusė miesto biudžeto lėtų bus skiriama švietimo reikmėms