Ne vienerius metus Viengungyje gyvenęs kaunietis Lukas dar dabar atsimena šias ir kitas šiurpias istorijas, puikiai nupiešiančias bendrabučio kasdienybę.
Šiukšlės, skudurai ir riksmai
Namas, A. ir J. Gravrogkų gatvėje pažymėtas 17 numeriu, stovi kraštovaizdžiu ir istoriniu paveldu stebinančiame vadinamame VI-ojo forto rajone. Tačiau bendrabučio aplinka kiek kitokia – ant greta stovinčių medžių šakų kabo skudurai, ant žemės mėtosi šiukšlės, o iš kambarių girdisi įpykę gyventojų riksmai.
„Dinkit nuo barako!“ – riksmais pasitiko prie vienos bendrabučio laiptinių besibūriavę vaikai. Kasdien jie mato nuo pat ryto lėbaujančius savo tėvus ir kaimynus, girdi jų barnius ir mato dažnai prie namo atvažiuojančius policijos ekipažus.
Bendrabutyje gyvenantys kasdien savo kambarius pasiekia ankšta, tamsia, aptrupėjusia laiptine. Gravrogkų gatvėje esančiame pastate gyvenęs kaunietis Lukas pasakoja, kad laiptinėje apsilanko ir nekviestų svečių.
„Laiptinėje galėdavai pamatyti visko. Būdavo, grįžtu naktį, o laiptinėj miega kokių 13 metų vaikelis. Jis atsikeldavo, gražiai pasisveikindavo. Jis ten visąlaik būdavo. Nežinau, ar nenorėdavo grįžti namo, ar benamis, bet jo niekas nevarydavo – būdavo tvarkingai“, – pasakoja dabar jau gyvenamąją vietą pakeitęs vaikinas.
Name apstu socialinių būstų. Būtent jie, sako gyventojai, ir kelia daugiausiai rūpesčių. Išlenkę taurelę jie nevengia ir pamiršti puodą ant viryklės ar su cigarete rankose užmigti.
Policija – nuolatiniai svečiai
Kalbama, kad šiame name nusipirkti narkotikų – vieni juokai. Tai įrodo ir policijos suvestinės: pavyzdžiui, 2010-aisiais viename kambarių buvo aptiktas narkotikų prekybos „taškas“, rasta 11 dozių heroino, specialios kvaišalams skirtos svarstyklės ir kita įranga.
Tačiau kvaišalai nėra vienintelė policijos vizitų priežastis. Pernai liūdnai pagarsėjusiame name iki komos būklės buvo sumuštas vyras, o po kelių mėnesių į namo rūsį vienas gyventojų sumanė atsitempti aprūdijusį karo laikų sprogmenį.
Vien pernai policija užfiksavo 23 nusikaltimus aprašomame name ir 100 metrų spinduliu aplink jį. Iškvietimų – dar daugiau. Tai – daugiausiai nesunkūs sveikatos sutrikdymai, vagystės ir su narkotinių medžiagų platinimu susiję nusikaltimai.
Namas ir aplink jį esanti teritorija gali „didžiuotis“ ir vienu pernai įvykdytu nužudymu.
Gaisras veja gaisrą
Liūdnai pagarsėjusiame bendrabutyje daugiau nei dešimtmetį gyvenusi kaunietis Lukas pamena ir daugiau baisių istorijų.
Tiesa, Lukas skuba tikinti, kad ne visi nespjauna į kvaišalus ir svaigalus – esą yra ir tvarkingų šeimų. Tačiau netvarkingieji gyventojai apkartina gyvenimą padoriai gyvenantiems.
Jis patvirtina, kad šalia namo nuolat matydavo stoviniuojančius policijos pareigūnų automobilius. Tačiau atvažiuodavo ir ugniagesiai, tikina.
Pavyzdžiui, Lukas atsimena daug baimės sukėlusį gaisrą. Tada užsiliepsnojo kaimynystėje esantis butas. Gaisro metu sudegė vyras, kurį vaikinas sako gerai pažinojęs.
Šis įvykis sukėlė daug baimės, sako vaikinas.
„Po to gaisro kokį mėnesį gyvenau pas sesę, nes visi namai smirdėjo dūmais ir pradėdavau drebėti. Kitą dieną ėjau į mokyklą, man buvo kontrolinis, jo net nerašiau – nepajėgiau. Buvo šokas, gal nuo kvapo, gal nuo kaimyno riksmo. Tik pajusdavau degėsių kvapą – pradėdavau drebėti“, – atsimena kaunietis.
Kai kurie gyventojai turi savų keistenybių. Viena kaimynė, pasakoja Lukas, namo tempdavosi viską, ką rasdavo prie konteinerių. Tai vėliau privedė prie tragedijos.
„Jos namuose televizorius būdavo visada įjungtas. Visų butuose buvo sutvarkyta elektros instaliacija, o ji neprisidėjo finansiškai, todėl nieks ir netvarkė. Vieną naktį užsidegė jos televizorius, o ji, norėdama užgesinti gaisrą, ant rozetės užpylė tris kibirus vandens.
Jos namai užsidegė, ji išsigando ir išėjo, nieko neprižadino. Mano tėvas vos neužduso, vieni kaimynai, kurie turėjo ir kūdikį, gaisrininkų buvo iškelti pro langą“, – apie naktimis patiriamas baisybes pasakoja vaikinas.
Lukas sako, kad tik prieš šį įvykį bendras koridorius buvo suremontuotas, tačiau ugnis kai mat paslėpė visas gyventojų pastangas. „Kam čia remontuoti, jei vis tiek degs“, – retoriškai klausia kaunietis.
Nesibaigiantys baliai
Baisiausias laikotarpis, tikina Lukas, – mėnesio pradžia, kada išmokamos pašalpos.
Tuomet bendrabutyje prasideda linksmybės: „Visko būna – mušasi, koliojasi. Visi konfliktai dažniausiai nutinka ne butuose, o viešose patalpose. Ten – baliukų baliukai. Būna ir butuose: sueina kaimynai iš socialinių būstų ir geria iki paryčių“, – sako vaikinas.
Ne paslaptis, sako vaikinas, kad pusė socialiniuose būstuose gyvenančių nė nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių.
Neretai tokie žmonės nusižengia taisyklėms – gyvena su sugyventiniais, giminėmis, nors socialiniame būste esą galima gyventi tik tiems žmonėms, kuriems šis buvo suteiktas.
Kaimynai bijo
Netoliese gyvenantys kauniečiai naktį į Gravrogkų 17-ąjį namą net bijo pažiūrėti. „Žiemą čia labai nejauku – anksti temsta, todėl einu aplink“, – pasakojo netoliese sutikta moteris.
Jai labiausiai gaila name gyvenančių vaikų.
„Skauda, kai matau vaikus. Vieną kartą prie manęs priėjo toks nupiepęs, prašė pinigų, aš centukų neturėjau. Tada pradėjo grasinti, sakė, kad apvogs, kad nesirodyčiau akyse. Vaikas mažas buvo, vaikščiojo vienas, todėl nebijojau. Tiesiog pasidarė gaila vaikučio, tokioj aplinkoj auga...
Žinau ir jo tėvus, mačiau kažkada, į parduotuvę ėjo. Buvo rytas, o tėvai jau išgėrė – raudonuoja. Eina ir ausis norisi užsidengti, kokie žodžiai iš burnos sklinda“, – prisiminė savo vardo nenorėjusi atskleisti moteris.
Kad naktimis aplinkiniai vengia namo, patvirtino ir sutikta senolė.
„Jūs apie tą namą rašysit? Būtinai parašykit, kad mėto šiukšles pro langą. Anksčiau dar praeidavau, bet kai čiut ne ant galvos stiklainį užmetė – nebeinu. Baisu, kitąkart gali ir užmušti. Ir neišsiaiškinsi, nei kas, nei iš kur“, – skundėsi senjora.