Anot Kauno rajono bendruomeninių organizacijų asociacijos narių, iš viso pasirašė 25 tūkstančiai ir 569 rajono gyventojai, ginantys savosios savivaldybės vientisumą. Jie prieštarauja Kauno miesto valdžios įgeidžiams prie miesto prijungti 99 Kauno rajono miestelius bei kaimus – trylika (iš 25) seniūnijų.
Išlydėdamas bendruomenines organizacijas į sostinę, Kauno rajono savivaldybės, kurioje gyventojų jau priskaičiuojama 101 tūkstantis, meras Valerijus Makūnas sakė, kad savivaldos pagrindas – žmonės, ir į jų nuomonę turi būti atsižvelgta be jokių išlygų. Meras priminė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų jau atliktą gyventojų nuomonės tyrimą rajone ir pabrėžė, kad net 70 procentų apklaustųjų pasisakė norį ir toliau gyventi nedalomoje Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. O Kauno miesto tarybos rugsėjo 10 dieną priimtas sprendimas kaimyninės savivaldybės atžvilgiu „neatitinka darnios regioninės politikos tikslų, ribų ir gairių“.
Diskriminaciniu, nedemokratišku tą sprendimą vadino ir rajono tarybos neeiliniame posėdyje pasisakę politikai bei keli rajono gyventojai, taip pat Jaunimo reikalų tarybos bei kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Sociologas dr. Gediminas Merkys atkreipė Tarybos narių dėmesį į tai, kad politinis procesas jau prasidėjo, - visuomenė supriešinta, žiniasklaida ūžia. Įtampos palaikymo tikslais, anot jo, naikinami rajono gyventojams patogūs viešojo transporto maršrutai, tėvai gąsdinami dideliais mokesčiais, jei iš rajono veš savo vaikus į miesto darželius.
„Tai primena okupacinio laikotarpio šantažą, koks praėjusio amžiaus 5-ąjį dešimtmetį buvo Lietuvoje. Šantažą dėl dalyvavimo rinkimuose, stojimo į kolchozus ir panašiai“, – sakė Kauno rajone gyvenantis mokslininkas, dar pridurdamas, kad negalima tik iš šalies stebėti spontaniškas protesto akcijas ir centrinės valdžios institucijų tylėjimą.
Vienintelis liberalų atstovas Kauno rajono taryboje Gintautas Krilavičius kalbėjo, kad į problemą, kurią iškėlė didysis kaimynas, reikia žiūrėti rimtai ir su humoru.
„Mes nestatom užtvarų nei į LEZ, nei į oro uostą, kurie yra rajone. Mes nekviečiam Kauno miesto gyventojų jungtis prie rajono, bet jie patys jungiasi“, – sakė politikas.
Ne pirmą kadenciją rajono Taryboje dirbančiam Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Romui Majauskui situacija, kokia susidarė dėl „miesto užgaidų“, atrodo daugiau nei keista. „Jei aš sugalvočiau prijungti prie savo kiemo kaimyno ūkio dalį, kaip tai atrodytų? O čia gaištam brangų laiką „atsimušinėdami“ nuo tokių užgaidų. Gaila to laiko, kai vienas sugalvoja, ir pagal jo norus kažkas sako: pirmyn, darykit apklausą. Gaila ir kaštų, juk ne tas vienas už tą apklausą mokės, o valstybės žmonės“, - kalbėjo R. Majauskas, dar pacitavęs LVŽS Kauno rajono skyriaus vadovės Jūratės Truncienės pasirašytą raštą. Jame pabrėžiama, kad skubiai priimtas nekorektiškas miesto Tarybos sprendimas tenkina tik pavienių subjektų įnorius ir pageidavimus. Iš savo ankstesnės patirties bendravimo su Kauno miesto savivaldybe, kai tekdavo spręsti bendras transporto problemas, R. Majauskas prisiminė, kad jį stebindavęs miesto noras vaizduoti „didįjį brolį“ ir diktuoti „čia neleisim, čia nedarysim...“.
„Labiausiai stebina tai, kad užsimota griauti efektyviai dirbančią savivaldybę. Kauno rajonas 54 mažesnių Lietuvos savivaldybių reitinge 5 kartus buvo pirmas ir 3 kartus – antras. Pasikeitus struktūrai, prijungtoms prie miesto teritorijoms keistųsi mokesčių politika, padidėtų paslaugų kainos. Likusioms rajono savivaldybei seniūnijos būtų pasmerktos socialinei atskirčiai. Rajonas auga, jame kuriasi nemažai įmonių, o jose pusė visų dirbančiųjų – Kauno miesto bei kitų savivaldybių gyventojai. Ir visiems iš to nauda“, – vardino V. Boreikienė.
ELTA primena, kad Kauno rajono tarybos posėdis, kuriame vienbalsiai nepritarta Kauno miesto norams dėl dalies rajono prijungimo, surengtas kaip tik Savivaldos dieną. Pasveikinusi ta proga visus, susirinkusius prie rajono savivaldybės didžiuliame ekrane stebėti posėdžio eigą, Seimo narė Raminta Popovienė kalbėjo apie ketinimus pažeisti savivaldos vientisumo principą bei kai kuriuos Lietuvos įstatymus ir tarptautinius teisės aktus. O svarbiausia, jos nuomone, tai, kad miesto sprendimas nebuvo išdiskutuotas, neatlikta galimo prijungimo kaštų ir naudos analizė. Pagaliau savo nuomonę apie tai turėtų visos kitos, ne tik Vidaus reikalų, ministerijos, prieš tai viską gerai išanalizavusios ir pateikusios visuomenei savo išvadas. Chaotiškas savivaldos modelio ardymas, parlamentarės įsitikinimu, turi būti stabdomas, kol procesas neįsisiūbavo visoje Lietuvoje.
Rajono meras V. Makūnas pabrėžė, kad ateinančiais metais sukaks 65-eri, kai šis administracinis vienetas buvo įkurtas. Siūlymas dabar draskyti vieną iš geriausiai veikiančių Lietuvoje savivaldų – daugiau nei keistas. Nes gali prasidėti procesai, kuriems nepasiruošta ir kurių nebus galima lengvai suvaldyti.
„Mes puikiai susitarėm dėl viešosios įstaigos „Kaunas 2022“ bendro įsteigimo. Radom su miestu sprendimus dėl Tvirtovės parko, Kačerginės žiedo atgaivinimo. Nesuprantu, kodėl negalima eiti tokiu keliu tariantis dėl švietimo ar transporto paslaugų nuolaidų ar kompensacijų. Mūsų žemdirbiai augina duoną, gyvulius, kuria kaimo verslus. Kas bus su šiais žmonėmis, žinant, kad jungiamos teritorijos tikrai netaps miestu? Mes nenorime jokio karo, tad kviečiame Kauno miestą įsiklausyti ir bendradarbiauti“, – sakė V. Makūnas.