Bendrai vertindama mokestines iniciatyvas parlamentarė pasidžiaugė, kad „nebus priimta krūva nesąmonių, kurios yra aplink biudžetą plaukioja“.
„ Sakau kol kas, nes komitetas labai greitai apsigalvoja, ir gali balsuoti kitaip. Kol kas į šoną padėti tie nauji mokesčiai stambiai prekybai ir bankų turto mokestis. Šiandien bus bandoma įvesti bankų viršpelnio mokestį, kuris irgi yra toks labai keistas dalykas. Neaišku, kodėl pasirinkta tik šita grupė subjektų, ir, kaip buvo nustatyta, kad būtent šitoje veikloje buvo tie viršpelniai. Bet bent jau pati mokėjimo schema yra suprantama ir Mokesčių inspekcijai, ir mokesčių mokėtojams“, – sakė I. Šimonytė.
Skeptiškai parlamentarė atsiliepė apie siūlymus dėl vadinamojo transporto priemonių taršos mokesčio.
„Labai keista, kad komitetas pritarė transporto priemonių pardavimo mokesčiui, nes manau, kad tai yra mokestis, kuris turbūt labiausiai žmones piktina, nes nei jis su tarša susijęs, nei turi kažkokią aiškią logiką, bet komitetas nusprendė pritarti ir stumti. Matyt, kad tiek tie mokesčių pakeitimai ir apsiribos“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak parlamentarės, „pačiame biudžete didžiausias iššūkis ir klausimas šiandien bus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.
„Kuriame ministras negarbingai, nuimdamas lėšas nuo vaistų ir perdėdamas į asmens sveikatos apmokėjimo eilutę, bandė supriešinti pacientus ir medikus, sumažino vaistų eilutę, nors puikiai žino, kad jam jau šiais metais neužtenka tam pinigų. Tai yra negarbingas ir neskaidrus sprendimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pacientai ir medikai išplatino bendrą poziciją
DELFI primena, kad medikų ir pacientų organizacijos išplatino bendrą poziciją dėl PSDF biudžeto.
„Atkreipiame dėmesį, kad PSDF biudžeto projektas yra socialiai neatsakingas, neužtikrinantis pacientų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą ir pažeidžiantis teisėtus medikų lūkesčius. Deja, buvome neišgirsti Seimo Sveikatos reikalų komiteto bei Vyriausybės“, – rašoma jų dokumente prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybei.
Dokumente teigiama, kad 2020 m. biudžete numatytas neproporcingas PSDF rezervo didinimas daugiau nei 200 mln. eurų, dėl ko 2020 m. gale PSDF rezervo lėšos viršys 600 mln. eurų ir sudarys net 1/3 visų faktinių PSDF išlaidų, nors kituose valstybės biudžetuose tokių didelių rezervų nenumatyta.
„PSDF lėšos yra tikslinės įmokos, mokamos gyventojų sveikatos priežiūrai užtikrinti ir jos negali būti naudojamos kitoms reikmėms. Manome, kad Valstybės fiskalinio stabilumo užtikrinimas negali remtis tik PSDF rezervo fondu“, – teigiama dokumente.
Dokumente pažymima, kad nevykdomas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas , numatantis valstybės įsipareigojimą augant PSDF biudžetui išlaidų vaistams dalį didinti ne mažesniu procentu, nei didėja bendras PSDF biudžetas. Šiuo metu projekte išlaidos vaistams didėja 2,9 proc., nors PSDF biudžetas auga 11,9 proc.
„Projekte nenumatomos lėšos naujų vaistų kompensavimui – vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti numatoma skirti 359 mln. eurų, kai realus poreikis yra ne mažesnis nei 427 mln. eurų. Nors 2019 m. pabaigoje PSDF rezerve sukaupta 370 mln. eurų, rezervo lėšų naujiems vaistams kompensuoti nebuvo skirta ir šiuo metu 14 naujų vaistų kompensavimo laukia ne mažiau nei 7513 pacientų“, – rašoma dokumente.
Jame pažymima, kad 2017 m. Nacionalinėje sveikatos šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigota 2020 metų antrame pusmetyje pasiekti, kad minimalus šalies gydytojų atlyginimas siektų 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurų. Skirtumas tarp dabartinio ir siektino gydytojų bei slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio yra 23 proc., tam PSDF biudžete numatoma apie 36 mln. eurų. Pažymėtina, kad šiais metais paslaugų įkainiams skirtų 40 mln. eurų neužteko darbo užmokestį padidinti 15 proc., teigiama dokumente.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad nevykdomas Septynioliktosios Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimas „parengti įrodymais ir gerąja tarptautine praktika pagrįstą sveikatos paslaugų vertės apskaičiavimo metodiką ir pagal ją perskaičiuoti teikiamų paslaugų įkainius. Sveikatos apsaugos paslaugų kaina turi atitikti sąnaudas, įskaitant deramą gydytojų darbo užmokestį, reikiamos įrangos ir medžiagų įsigijimą, infrastruktūros išlaikymo sąnaudas“.
„ES valstybių narių skiriamų lėšų sveikatos apsaugai vidurkis siekia 10 proc. BVP, tuo metu Lietuvoje sveikatos sistemos finansavimui 2020 m. bus skiriama 6,7 proc. BVP, iš kurių tik 4,5 proc. sudaro PSDF lėšos, o 2,2 proc. BVP yra tiesioginės pacientų išlaidos. Išskaičiavus 200 mln. EUR siekiančias PSDF biudžeto rezervo lėšas, viešojo finansavimo dalis sveikatos sistemos finansavime 2020 m. lieka tik 4,1 proc. nuo BVP. Tai reiškia, kad Valstybė ir toliau neįgyvendina 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimo“, – rašoma dokumente.
Dokumentą pasirašė devynios pacientų ir medikų organizacijos. Tarp jų – Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų gydytojų asociacija, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, pacientų asociacija „Kraujas“.