„Svarstydamas K. Douglas prašymą, vadovavausi ne tik Konstitucijos ir įstatymų suteiktais įgaliojimais, bet atsižvelgiau ir į kitas svarbias aplinkybes, keliančias abejonių dėl teigiamo sprendimo konstitucingumo, - Prezidentūros pranešime cituojamas valstybės vadovas. - Įvertinęs daugelio teisės specialistų nuomonę ir Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, kuri yra patariamojo pobūdžio, nutariau nesuteikti K. Douglas pilietybės išimties tvarka. Tokiai mano nuomonei pritarė ir pagal Konstituciją dekretą dėl pilietybės turintis pasirašyti vidaus reikalų ministras.“
V. Adamkus pažymėjo suprantąs, kad ilgai lauktas sprendimas gali nuvilti daugelį krepšinio mėgėjų, sporto organizacijų vadovų, taip pat visuomenės atstovus, kurie aktyviai rėmė JAV sportininkės apsisprendimą atstovauti Lietuvos moterų krepšinio rinktinei.
„Asmeniškai aš labai norėčiau matyti šią sportininkę, Lietuvos valstybei atstovaujančią būsimose moterų krepšinio pasaulio pirmenybėse. Tačiau, vykdydamas man pavestas Prezidento pareigas, kitokio sprendimo priimti negalėjau“, - pabrėžė valstybės vadovas.
R. Šukys džiaugiasi, kad V.Adamkus atsižvelgė į jo abejones
Vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė išsakęs V. Adamkui savo abejones dėl pilietybės suteikimo K. Douglas. „Man džiugu, kad prezidentas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tas abejones", - pažymėjo ministras. „Pirma ir pagrindinė abejonė" buvo, kad, net ir priimta nauja Pilietybės įstatymo pataisa nesuteikia galimybės suteikti išimties tvarka pilietybės K. Douglas.
Esą Konstitucinis Teismas dar 1997 metais yra išaiškinęs, kas yra viešasis interesas, o Pilietybės komisijos siūlymas suteikti pilietybę išimties tvarka dėl „viešojo intereso" šio išaiškinimo esą neatitinka. „Tai turėtų būti įstatymų ginamas interesas, turi būti susiję su visuomenės egzistavimo klausimu iš principo. Būsimi nuopelnai, galbūt dalyvavimas žaidžiant Lietuvos rinktinėje nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tai – viešasis interesas", - teigė ministras. Be to, pasak jo, Konstitucinis Teismas 2003 metais, vertindamas tuometinio prezidento Rolando Pakso pasirašytą dekretą dėl pilietybės suteikimo Jurijui Borisovui konstatavo, kad įstatymo leidėjas negali reguliuoti pilietybės suteikimo išimties tvarka taip, kad tai būtų ne „ypač reti išimtiniai atvejai, o taptų taisykle". „Taip pat, įvertinus, kad teisinė atsakomybė kontrasignuojant dekretą tenka vidaus reikalų ministrui, iš anksto Pilietybės komisijos man pateiktuose dokumentuose matyti ir tam tikrų kitų kliūčių, tai yra, procedūrinių pažeidimų, įgyvendinant galiojantį Pilietybės įstatymą. Už tuos pažeidimus, aišku, atsakinga Pilietybės komisija", - kalbėjo R.Šukys.
Buvo skubiai keičiamas įstatymas
Prieš pusantros savaitės Pilietybės komisija, antrą kartą peržiūrėjusi K. Douglas prašymą, rekomendavo suteikti Lietuvos pilietybę amerikietei. Pirmą kartą prieš mėnesį Pilietybės komisija nerekomendavo prezidentui išimties tvarka suteikti legionierei Lietuvos pilietybę. Tuomet komisija priminė, kad už nuopelnus Lietuvai sportininkė jau yra apdovanota valstybiniu apdovanojimu.
Konstitucija suteikia išimtinę teisę prezidentui suteikti pilietybę išimties tvarka, tačiau įstatymas iki šiol neleido šios teisės realizuoti. Todėl V. Adamkus pasiūlė Seimui patobulinti Pilietybės įstatymą. Po 2003 metų gruodį paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka Lietuvos pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam asmeniui.
Liepos pabaigoje Seimo skubos tvarka pakeistas Pilietybės įstatymas leido suteikti mūsų šalies pilietybę legionierei. Pataisomis parlamentarai išplėtė prezidento galias išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę, kai tai sietina su viešuoju interesu ar mūsų valstybės vardo garsinimu.
Iki šiol Lietuvos pilietybę išimties tvarka suteikti buvo galima tik už nuopelnus, kuriais asmuo „ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo".
Prašymą išimties tvarka suteikti pilietybę K. Douglas pateikė tikėdamasi atstovauti Lietuvos nacionalinei rinktinei rugsėjo 12-23 dienomis Brazilijoje vyksiančiame moterų krepšinio pasaulio čempionate.
Šalies moterų krepšinio čempionės „Teo" lyderė K. Douglas tikino siejanti savo planus su Lietuvos moterų krepšiniu. Ji ne vieną kartą buvo kviečiama atstovauti gimtinei, tačiau tokių pasiūlymų visuomet atsisakydavo.
Legionierės vedama „Teo“ (anksčiau – „Lietuvos telekomo“) komanda prieš metus Eurolygoje užėmė trečiąją vietą, šiemet – ketvirtąją. Krepšininkė per Eurolygos rungtynes pelnydavo vidutiniškai po 20,6-20,7 taško.
27 metų 183 centimetrų ūgio puolėja jau du sezonus rungtyniauja Lietuvoje. Dvejus metus iš eilės ji pripažįstama viena naudingiausių Eurolygos žaidėjų. Šiemet K. Douglas buvo išrinkta į pasaulio moterų krepšinio elito viršūnę - WNBA Visų žvaigždžių Rytų komandą, o finalo rungtynėse pelnė naudingiausios mačo žaidėjos apdovanojimą.
K. Douglas buvo sulaukusi ir būrio politikų, sporto pasaulio bei akademinės bendruomenės atstovų ir menininkų paramos. Jie priminė, kad šalies moterų krepšinio rinktinė kelia sau tikslą pirmą kartą Lietuvos istorijoje patekti į 2008 metų olimpines žaidynes Pekine. K. Douglas esą galėtų padėti to pasiekti.
Sportininkė iki šiol nėra atstovavusi jokios valstybės nacionalinei krepšinio komandai, tad pagal FIBA nuostatus galėtų rungtyniauti Lietuvos rinktinėje.