Beje, V. Tamuliui tokia nauja darbo tvarka įsigaliojo tik nuo gegužės vidurio. Sutapimas ar ne, tačiau kas rytą į savivaldybę V. Tamulis kviečiamas po to, kai viešai pasirodė informacija, kad jis neatmeta galimybės siekti mero posto bei aktyviai įsitraukė į visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ veiklą.
Žmonės priversti laukti
Kad miesto seniūnas kiekvieną dieną pradeda privalomu vizitu į savivaldybę, paaiškėjo po to, kai į „Rinkos aikštės“ redakciją kreipėsi net keli kėdainiečiai, teigiantys, kad punktualumu ir atsakingumu garsėjančio V. Tamulio jau kuris laikas nė vieną darbo dienos rytą neįmanoma rasti seniūnijoje nuo 8 valandos.
Tikinama, kad seniūnas į darbą ateina maždaug tik 8 val. 20 min, o kartais net ir vėliau.
Prie seniūno kabineto durų kas rytą nusidriekia laukiančių žmonių eilės.
Pradėjus aiškintis, ką rytais veikia V. Tamulis, paaiškėjo, kad jo darbe nebūna dėl rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio jam vieninteliam iš visų rajono seniūnų primestos naujos darbo tvarkos.
Paklaustas, kodėl 21 amžiuje nesinaudoja šiuolaikinėms ryšio priemonėmis ir administracijos direktoriui nenusiunčia reikalaujamos dienotvarkės elektroniniu paštu, V. Tamulis neslepia: „Administracijos direktorius reikalauja, kad kiekvieną rytą ateičiau pas jį asmeniškai ir pristatyčiau savo darbotvarkę.
Jis yra mano tiesioginis vadovas, todėl privalau vykdyti jo nurodymus. 8 valandą ryto jau būnu prie jo kabineto durų.
Labai gaila, kad taip turiu gaišti savo darbo laiką, o į seniūniją su savo problemomis atėję žmonės yra priversti laukti. Man nelieka nieko kito, kaip tik jų už tai atsiprašyti.
Apmaudu, tačiau iš mano dienos dėl priverstinių rytinių vizitų į savivaldybę, iškrenta maždaug geras pusvalandis.
Įvertinus tai, kad kartais per dieną turiu priimti vidutiniškai po 17 žmonių, ir dar atsiliepti maždaug į 49 skambučius, išgirsti visas išsakomas problemas ir sugalvoti, kaip jas išspręsti bei atlikti visus kitus suplanuotus darbus, tas prarandamas pusvalandis man tampa aukso vertės.
Bet yra kaip yra, jei savivaldybėje pirmenybė teikiama formalumams, privalau juos vykdyti.“
Kiti seniūnai darbotvarkių neteikia
Kiti rajono seniūnijų seniūnai, o jų iš viso yra 10 (neskaičiuojant miesto seniūno), nors yra pavaldūs tam pačiam rajono savivaldybės administracijos direktoriui Ovidijui Kačiuliui, dirba pagal kitokią tvarką.
Visų seniūnijų seniūnams pakanka susiplanuoti mėnesio darbus, o kasdienių darbotvarkių niekam pristatinėti nereikia.
„Mes visada planuojame mėnesio darbus. Juos pristatome savivaldybėje per seniūnų pasitarimą. Kasdieninių planų administracijos vadovui niekada nepristatinėjame“, – tikina Josvainių seniūnas Algimantas Sirvidas. Jo žodžius patvirtina ir kiti seniūnai.
Šėtos seniūnijos seniūnė Danutė Mykolaitienė sako: „Mums nekyla jokių problemų. Nėra jokios būtinybės ruošti kasdienius darbo planus, visiškai pakanka mėnesio planų. Juk jei iškyla kažkokių klausimų ar nenumatytų reikalų, tiesiog imi ir skambini, tariesi.“
Kodėl V. Tamuliui taikoma išimtis?
Kodėl V. Tamulis yra verčiamas dirbti kitaip nei likusieji seniūnai? Atsakymo toli ieškoti nereikia.
Pats V. Tamulis sako, kad jis, ko gero, yra vienintelis seniūnas ne tik Kėdainių rajone, bet ir visoje Lietuvoje, turintis apie kiekvieną savo suplanuotą žingsnį kas rytą iš anksto pranešti savo tiesioginiam vadovui – savivaldybės administracijos direktoriui.
„Kodėl man taikoma kitokia darbo tvarka nei kitiems seniūnams, niekas man neaiškino ir motyvų nenurodė.
Keisčiausia tai, kad 19 metų dirbau Pelėdnagių seniūnu, dvejus metus tos pačios Kėdainių miesto seniūnijos seniūnu ir jokių darbotvarkių man atskirai vienam kas rytą niekada ir niekam pristatinėti nereikėdavo. O dabar, kai viešai pasirodė informacija, kad prisijungiau prie visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ veiklos ir pasakiau, kad neatmetu galimybės kandidatuoti į mero poziciją, sulaukiau naujos darbo tvarkos.
Nežinau, ar tai tikrai tik sutapimas. Žinau tik tai, kad iš manęs administracijos direktorius kasdien atima maždaug gerą pusvalandį rytinio laiko, kuris yra pats intensyviausias. O naudos iš to, abejoju ar yra nors kokios.
Manau, kad taip tiesiog norima kontroliuoti kiekvieną mano žingsnį. Gal net norima suformuoti klaidingą nuomonę, kad be savivaldybės žinios aš nieko negaliu savarankiškai daryti? Keisčiausia tik tai, kad daugiau kaip 20 metų viskas buvo tvarkoje ir niekam iš esančių valdžioje nekliuvau, o dabar staiga viskas pasikeitė“, – sako V. Tamulis.
Kodėl prireikė kontrolės?
Kodėl staiga savivaldybei prireikė tiesiogiai kasdien kontroliuoti miesto seniūną?
„Šiais metais startavo didžioji dalis Europos Sąjungos projektų – Vytauto parko ir pėsčiųjų tilto per Nevėžio upę rekonstrukcijos, net trijų automobilių stovėjimo aikštelių senamiestyje įrengimas, gatvių tvarkymas ir kiti projektai, kurie vykdomi Kėdainių mieste.
Būtent dėl to iškyla daug organizacinių klausimų ir darbų, susijusių su projektų vykdymu ir miesto seniūno prisidėjimu prie darbų organizavimo bei priežiūros. Itin padidėjus darbų apimčiai tokie darbai kaip gatvių valymas ir tvarkymas bei gėlynų apželdinimas kartais stringa. Šiuos darbus seniūnui sudėtingiau sekasi organizuoti“, – tokį paaiškinimą pateikė rajono savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis.
Kuo pagrįstos O. Kačiulio pastabos, sunku numanyti, nes vos prieš keletą mėnesių, rodos, vasarį, toje pačioje Kėdainių rajono savivaldybėje speciali valstybės tarnautojų vertinimo komisija išanalizavo miesto seniūno veiklą ir pateikė savo išvadą. Joje teigiama, kad miesto seniūno V. Tamulio veiklos vertinimas – labai geras. Jokių priekaištų jam nebuvo pareikšta.
Apie nepasitikėjimą nekalba
Be to, administracijos direktorius O. Kačiulis, paklaustas, kodėl V. Tamulis vienintelis iš visų seniūnų turi pateikti jam kasdienę savo darbotvarkę, tikina: „Kadangi Kėdainių miestas yra reprezentacinis rajono veidas, todėl jam ir skiriamas išskirtinis dėmesys. Dėl to natūralu, kad kiekvieną rytą susitinkame su miesto seniūnu, su kuriuo derinami, organizuojami ir koreguojami suplanuoti ar netikėtai iškilę darbai, sprendžiami aktualiausi klausimai.“
Pasak O. Kačiulio, tokia praktika yra pagrįsta net ir vadybos teorija, nes seniūnija – savivaldybės administracijos padalinys, todėl natūralu, kad seniūnas kiekvieną rytą atsiskaito už praėjusius darbus ir koreguoja, derina būsimus darbus su tiesioginiu vadovu.
Kodėl to nereikia daryti kitoms seniūnijoms ir jų seniūnams, kurie taip pat yra tos pačios savivaldybės administracijos padaliniai, O. Kačiulis nutyli.
Paklaustus, ar tokia kontrolė reiškia, kad administracijos direktorius nebepasitiki miesto seniūnu, o gal V. Tamulis po daugiau kaip 20 metų seniūno darbo patirties staiga prarado kompetencijas ir nebesugeba be administracijos direktoriaus patvirtino dienos plano atlikti visų darbų, „Rinkos aikštė“ sulaukė štai tokio O. Kačiulio atsakymo: „Nemanau, kad gali būti keliamas pasitikėjimo ir nepasitikėjimo klausimas. Tai yra tiesiog elementarūs kasdieniai administracijos darbai.“
Kam tai naudinga?
Pats V. Tamulis neabejoja, kad į O. Kačiulio nemalonę pateko tik dėl savo visuomeninės veiklos ir neatmetamos galimybės dalyvauti mero rinkimuose.
„Štai tokie dalykai ir parodo, kiek demokratijos yra mūsų šalyje. Jei padarai sprendimą, kuris nepatinka valdžiai, tiesiog, mano manymu, randama būdų, kaip apsunkinti kasdienes darbo sąlygas. Ar tai demokratija? O gal tai reguliuojama demokratija? Gal tai ženklas kitiems, kad jei nenori nemalonumų, nedaryk to, kas nepatiks valdžioje esantiems?
Tiesą sakant, iš šios situacijos juokiasi visi seniūnai ir stebisi, kad kiekvieną rytą kaip koks patirties neturintis mokinukas turiu bėgioti į savivaldybę. Bet darau tai, ką privalau.
O ar toks mano laiko gaišimas neša naudą seniūnijos žmonėms, ar tiesiog patenkina kažkieno tuščias ambicijas rodant valdžią, nesiimu spręsti“, – sako V. Tamulis.