Praktiškai tai reiškia tai, kad žurnalistai turės galimybių fiksuoti ir migrantų atstūmimo procedūrą, ir pateikti, tikrinti informaciją pasienyje.
„Jeigu tai galima pavadinti derybomis (su žurnalistų bendruomene), tai derybos baigėsi pozityviai, žurnalistų naudai, bus pakoreguoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado sprendimai, kurie, noriu pastebėti, galiojo tik savaitę, ir tas kilometras iš dokumento išnyks. Iš esmės žurnalistai galės lankytis pasienyje.
Tvarka kreipmosi į VSAT liks ta pati, bet išliks kilometras, ir liks tik 100 metrų, kuris yra susijęs su pasieniečių taku ir kita būtina infrastruktūra sienos apsaugai užtikrinti“, - sakė VRM viceministras Kęstutis Lančinskas.
Viceministras patvirtino, kad žurnalistai galės dirbti ir savarankiškai tame kilometro ruože nuo sienos. Jeigu norės, jie galės prašyti VSAT, kad pasiimtų juos į reidus.
„Kiekvienu konkrečiu atveju pareigūnai spręs atskirai, atsižvelgiant į žurnalistų poreikį ir prašymą. Bet reikia suprasti du dalykus: vienas dalykas yra nepaprastoji padėtis ir situacija pasienyje yra labai įtempta. Didelio kiekio žurnalistų tikrai VSAT negalės įsileisti vienu metu.
Žurnalistai turės tarpusavyje susitarti, kokiu eiliškumu ir kaip jų tuos poreikius patenkinti, nes, kaip suprantate, dešimt žurnalistų vienu metu tai reiškia mažiausiai dešimt sargybų patraukta iš tiesioginių pareigų vykdymo.
Šitoje situacijoje, taip, bus galima, bet reikės atskirai susitarti, ir reikės koordinuoti veiksmus tarp redakcijų, kad nebūtų konkurencijos ir priekaištų VSAT apie tai, kad vieniems leidžiama, kitiems ne“, - sakė K. Lančinskas.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, žurnalistams išliks reikalavimas laikytis 100 metrų atstumo ir nebūti ant patrulio tako, kuriuo važinėja tarnybinis transportas, ir pėdsakų juostos, rašo BNS.
VRM teigia, kad tvarkos pakeitimas rengiamas, jis įsigalioti turėtų per porą darbo dienų.
Užtikrino, kad perteklinė jėga migrantų atžvilgiu niekada nebuvo panaudota
Trečiadienį žiniasklaidoje pasklido vaizdai iš incidento pasienyje, kur, kaip rodo filmuota medžiaga, tarnybinis šuo kando į miegmaišį, kuriame guli žmogus. Tas vaizdas pradžioje pradėjo sklisti Baltarusijos propagandiniuose kanaluose. Vėliau VSAT atstovai paaiškino, kad miegmaišis pradžioje atrodė tiesiog kaip ant žemės numestas paklotas, ir nesimatė, kad ten yra žmogus. O tarnybiniam šuniui puolus, kurį laiką Baltarusijos pasieniečių prožektorių apakintas pareigūnas jo nesuvaldė. Plačiau apie tai galima skaityti čia.
„Vakar buvo išplatinta Baltarusijos pusės ir Lietuvos pasieniečių medžiaga. Jeigu Jūs pastebėjote, tą patį dalyką galima parodyti visiškai skirtingai ir su skirtingais komentarais.
Žinant situaciją, kokia ten iš tikrųjų buvo, ten nieko nebuvo ypatingo. Lietuvos pareigūnas buvo apakintas iš Baltarusijos pusės. Šuo sureagavo į miegmaišį, o ne į žmogų. Ir, kai iš to miegmaišio išlindo žmogus, šuo buvo iš karto suvaldytas, ir tas žmogus nenukentėjo“, - sakė K. Lančinskas.
VRM viceministras užtikrino, kad atstūmimų atveju perteklinė jėga niekada nebuvo panaudota.
„Tai, aš galiu užtikrinti, kad tų atstūmimų atveju perteklinė jėga niekuomet nebuvo panaudota“, - sakė K. Lančinskas.
LŽS vadovas: taip turėjo būti nuo pat pradžių
Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius pasidžiaugė, kad draudimas žurnalistams dirbti kilometro ruože nuo sienos naikinamas.
„Taip turėjo būti nuo pat pradžių. Mes turime pamokas iš mūsų netolimos kaimynės Ukrainos patirties. Jau praėjo daugiau kaip penki metai nuo tų veiksmų, kai mes mokėmės ir matėme, kokios vyko spekuliacijos, kažkas vadino konfliktu, kažkas karu, bet mes puikiai suprantame Ukrainos-Rusijos karas buvo ne kas kita kaip būtent karas.
Sprendimas leisti žurnalistams dirbti savo darbą, kaip ir pasieniečiams dirbti savo darbą, yra vienas teisingiausių sprendimų apskritai, koks galėjo įvykti. Ir ateityje turėtų būti toks pats – be jokių didelių diskusijų, derybų, nes reikia nepamiršti, kad ir kare, ir prieš rinkimus, pirmiausia, dažniausiai žūsta tiesa. Jeigu nenorime, kad taip nutiktų turime leisti žurnalistams dirbti savo darbą“, - sakė D. Radzevičius.
Apie saugumą
VRM viceministras paaiškino, kad tvarka lieka nepakitusi. Pasak jo, saugumo lygis tame ruože arti sienos yra santykinis.
„Žurnalistai vis tiek turės informuoti VSAT apie tai, kad jie ten lankosi, ir, kad jie ten yra. Tai yra dėl jų pačių saugumo. Kadangi įsivaizduokite, nežinant, kad ten yra kažkas atvykęs, galimi įvairiausi incidentai. Kai yra ir iš vienos, ir iš kitos pusės ginkluotų žmonių, ir pakankamai didelis kiekis, tai to saugumo lygis visą laiką yra santykinis“, - teigė K. Lančinskas.
Pasak viceministro, galimos įvairiausios provokacijos.
„Mes neatmetame galimybių, kad pasienyje besilankantis žmogus gali būti įtrauktas į kitą pusę. Mes kiekvieną kartą pasieniečius instruktuojame, jiems kiekvieną dieną matyt jau išūžta galva, jie mintinai žino, kaip saugoti save, ir vengti provokacijų. Ir, kaip išvengti tokių privokacijų“, - sakė K. Lančinskas.
LŽS prezidentas priminė, kad pernai yra išleistos atnaujintos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rekomendacijos žurnalistams, dirbantiems tose vietose, kur yra galimi konfliktai, riaušės.
„Siūlau jas perskaityti. (…) Mes turime gerą patirtį su Policijos departamentu. Esame organizavę mokymus ir dėl riaušių, ir dėl kitų dalykų. Jeigu reikės, tikiuosi, kad padarysime ir papildomus dalykus. Bet, man atrodo, redakcijos irgi turėtų, pirmiausia galvoti, kad žurnalisto sveikata ir gyvybė svarbiau už bet kokią surinktą informaciją net, jeigu mums, žurnalistams, kartais atrodo kitaip“, - sakė D. Radzevičius.