Kaip rodo naujienų agentūros ELTA paskelbta, gegužės 19-21 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, sveikatos apsaugos ministro A.Verygos darbo vertinimas per mėnesį pablogėjo. Naujausios apklausos duomenimis, ministrą gerai įvertino 55 proc. respondentų, kai balandžio pabaigoje tokių buvo 63 proc.
Tuo tarpu premjero Sauliaus Skvernelio populiarumas nesikeitė, rezultatų pokyčiai fiksuojami apklausos paklaidos ribose. S.Skvernelio darbą gerai vertina 59 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį atliktos apklausos duomenimis, ministrą pirmininką teigiamai vertino 61 proc. respondentų. S.Skvernelio darbą karantino metu blogai įvertino 32 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.
Nepadėjo net žinia apie medalį
Ryšių su visuomene agentūros „Opinio.lt“ vadovas Arūnas Armalis įžvelgė kelias tokios situacijos priežastis.
„Komunikacijoje yra toks principas – aukščiausias vadovas stengiasi į viešumą išeiti tik su pozityviomis žiniomis, negatyvias palikdamas pavaduotojams. Taip pagrindinis bosas formuoja pozityvų savo įvaizdį, atrodo kaip gerasis vizionierius.
Tai ypač naudinga politikoje. Pvz, V. Blinkevičiūtė, rodydamasi tik su pozityviomis žiniomis, sukalė tokį puikų „pensininkų mamos“ įvaizdį, kad net ir šiandien dar ant jo važiuoja. Ar mes tokį sprendimą stebime ir dabar, matydami, kaip rolėmis dalinasi S. Skvernelis ir A. Veryga?“, – feisbuke rašė A. Armalis.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, jeigu tikėtume naujausia apklausa, premjerui tokia taktika naudinga. Jo reitingas tik vos vos sušlubavo. Tuo tarpu Verygos krito.
„Kuo skyrėsi šių politikų komunikacija pastarąjį mėnesį? Premjeras stengėsi FB postinti karantino švelninimus ir labai į eterį be reikalo nelįsti. Apie stringančią paramą verslui kalba arba Šapoka, arba pirmasis vicekancleris.
Veryga gi ir toliau kasdien rodosi solo spaudos konferencijose ir mėgina pateikti daug detalių, kurios tikrai ne visada pozityvios. Tuo pat metu jis iššoko su medalio eskizu, tačiau euforiją greitai prigesino informacija, kad su medikais normaliai net neatsiskaitoma už juodžiausias dienas ligoninėse“, – rašė A. Armalis.
Viešųjų ryšių ekspertas teigė, kad, jeigu dirbtų A. Verygai, patartų jam retinti spaudos konferencijas, ir pereiti prie ramesnio kasdienio informavimo.
„Pranešimai spaudai ir kuo aktualesnis informacijos atnaujinimas ministerijų svetainėse. Ir prisiminti apie ministro pareigas. Panašu, kad jis žmonėms kasdienėse sp. konferencijose jau pradeda atsibosti“, – rašė A. Armalis.
Situacija – klasikinė
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė jau anksčiau laidoje „Delfi 11“ yra dėsčiusi, kad motyvai, kodėl karantino metu žmonės gerai ar blogai vertina vienus ar kitus politikus, yra pakankamai aiškūs.
„Paradoksas, kad A. Veryga buvo vienas iš labiausiai nepopuliarių Lietuvos politikų, ypač su visais savo draudimais, ribojimais ir kitais dalykais. Tikrai daugumai visuomenės nepatiko, bet turime nepamiršti, kad tai vyko laisvės sąlygomis – iki karantino, kai žmonės turėjo daugiau pasirinkimo“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
Tolesnę situacijos raidą sociologė vadino klasikine.
„Kai atsiranda baubas, ypač susijęs su sveikata, žmonės pasimeta, nes vis tik sveikata yra vertybių hierarchijos viršuje. Lietuvoje žmonės sako, kad mažiau pergyvena dėl savo sveikatos, daugiau sakosi pergyvenantys dėl artimųjų – dažniau dėl vyresnių artimųjų arba artimiausių šeimos narių.
Šiuo atveju tas baubas ir ta situacija nukrito tarsi iš viršaus. Kitaip sakant, Lietuvoje nėra kaltinami nei politikai, nei kažkokie atskiri asmenys dėl įvesto karantino, nes mes nebuvome pirma šalis, vis tik tai sekė kitų šalių modeliu ir žmonės tarsi jau žinojo, kas vyksta kitose šalyse. Kitaip sakant, mes kopijavome arba elgėmės kaip kitos šalys, tai reiškia – priežastis ne čia“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak sociologės, tokioje pasimetimo situacijoje, ypač kas liečia sveikatą, daugumai žmonių reikia autoriteto, reikia taisyklių.
„Taisyklių šioje vietoje pats žmogus susikurti negali. Ir čia į sceną išėjo, visų pirma, A. Veryga. Tuo pačiu ir premjeras. Tik tiek, kad A. Veryga tarsi daugiau atsako už tą sveikatos sritį ir būtent epidemiologinę situaciją, o premjeras jau kalba apie bendrą tvarką, bendrą situaciją šalyje.
Esmė tame, kad tuos tris mėnesius buvo praktiškai tie du žmonės, politikai, kuriuos mes visą laiką matėme viešojoje erdvėje“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Sociologės vertinimu, dar prisidėjo ir tai, kad A. Veryga yra medikas, o būtent šios profesijos atstovai, esant sudėtingai epidemiologinei situacijai, tapo pagrindiniais autoritetais. Tarp kitų tokių autoritetų visuomenėje sociologė paminėjo šeimos gydytoją, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorių Vytautą Kasiulevičių, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorių, Mykolo Romerio universiteto profesorių Saulių Čaplinską.
Nustatė, kurios grupės palankiau vertino ministrą
Sociologė išskyrė, kad A. Verygos ir S. Skvernelio darbą teigiamai dažniau vertino labiau išsilavinę miestų gyventojai – tie žmonės, kurie ieško daugiau informacijos apie situaciją.
„Bet akivaizdu, kad, ypač A. Verygos atveju, tai tikrai nėra situacija be galo. Taip, kaip jis šiuo metu yra populiariausias politikas Lietuvoje, prasitęsus tai situacijai, gilėjant ekonominei krizei ir visuomenei nebesuprantant motyvų, o kodėl suvaržymai dar turi tęstis, jeigu susirgimų mažėja ir jeigu žmonės nebejaučia grėsmės savo sveikatai, daug kas priklausys nuo komunikacijos. Tai tikrai nėra begalinė situacija, ji labai greitai gali pasikeisti“, – sakė R. Ališauskienė.
Opozicija spaudžia baigti karantiną
Šiuo metu karantinas Lietuvoje yra pratęstas iki birželio 16 dienos. Jo sąlygos vis švelninamos, tačiau vis daugiau politikų iš opozicijos viešai reiškia kritišką nuomonę dėl jo pratęsinėjimo.
Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad sveikatos apsaugos ministras Lietuvą ir toliau nori laikyti „emociniame kalėjime.“
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą, LSDP pirmininkas tvirtino, kad tęsti visuotinį karantiną Lietuvoje nebėra prasmės – esą valdantieji taip elgiasi iš išskaičiavimo.
„Akivaizdu, kad karantino režimo jau nebereikia – pandemijos mastas yra suvaldytas ir dauguma šalių siekia kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo. Tuo metu Lietuvoje elgiamasi priešingai, nes toks režimas valdantiesiems artėjant rinkimams yra patogus. Visokiausi privalomi Aurelijaus Verygos nurodymai iš tribūnų kelis kartus per dieną tik kelia psichologinę įtampą žmonėms – visą Lietuvą jis nori laikyti tarsi emociniame kalėjime“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
Premjeras į tokias LSDP pirmininko kalbas sureagavo su ironija.
„Drąsūs kiškiai išlindo iš urvelių, porą mėnesių jų nesimatė. Tokie pareiškimai – iš baimės, iš pasimetimo, neturėjimo ką pasakyti“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvenelis.
Vyriausybė nustatė kriterijus, kuriuos išpildžius būtų nutraukiamas karantinas.
Vienas iš kriterijų – suminis sergamumo koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų neturi didėti nuo kriterijų patvirtinimo dienos.
Antrasis kriterijus – ne mažiau nei 90 proc. per savaitę nustatytų naujų koronaviruso atvejų susiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais. SAM duomenimis, praėjusią savaitę nustatyti 82 atvejai, iš jų 78 susiję su protrūkiais ir tai sudaro 95,1 proc.
Trečiasis kriterijus – vidutiniškai per savaitę teigiamų naujų koronaviruso atvejų dalis neviršija 0,5 proc., palyginus su visais atliktais tyrimais. Praėjusią savaitę, kaip teigia SAM, atlikti 38 tūkst. 993 tyrimai, iš jų teigiami buvo 82 arba 0,22 proc.
Ketvirtasis kriterijus – per savaitę nustatyta ne daugiau nei penki įvežtiniai atvejai. Praėjusią savaitę šalyje buvo registruoti keturi tokie atvejai.