Išankstiniais duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – tai 145 žmonėmis daugiau negu prieš metus.
Departamentas teigia, kad Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo pirmą kartą po 28 metų. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 metais.
Gyventojų augimą lėmė tai, kad 2019 metais 10,8 tūkst. daugiau žmonių atvyko į Lietuvą, nei išvyko. Daugiau nei pusė imigravusiųjų yra Lietuvos piliečiai.
Gimstamumas toliau išliko mažesnis nei mirtingumas – 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas BNS sakė, kad augančią imigraciją į Lietuvą daugiausiai lemia ekonominės priežastys – tai augantis darbo užmokestis, didėjančios investicijos ir „galimybės realizuoti savo potencialą Lietuvoje“.
„Todėl paspartėjo tiek Lietuvos piliečių reemigracija, tiek asmenų iš trečiųjų šalių imigracija į Lietuvą“, – teigė ekonomistas.
Kaip teigia Lietuvos statistikos departemento vadovė Dr. Jūratė Petrauskienė, per ilgą laiką pirmą kartą į Lietuvą imigravo daugiau žmonių, nei iš jos išvyko.
Departemento duomenimis, 2019 m. iš Lietuvos išvyko 29,3 tūkst. gyventojų. Tai yra 2,9 tūkst. arba 1,9 proc. mažiau negu 2018 m. Vis dėl to, pasak demografės Vlados Stankūnienės džiaugtis nelabai yra kuo.
„Emigracija iš esmės nesumažėjo. Praėjusiais metais buvo 32 tūkst. Įsiklausykime į skaičius, emigravo beveik 30 tūkst. Emigracija išlieka intensyvi“, – teigė profesorė V. Stankūnienė.
Departamento duomenimis, praėjusiais metais į šalį imigravo 40,1 tūkst. žmonių, t.y. 11,2 tūkst. arba 1,4 karto daugiau nei 2018 m. Iš atvykusių gyventi į Lietuvą 19,7 tūkst. buvo užsieniečių, tai net 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2018 m. Beveik pusė jų, rodo duomenys, buvo Ukrainos piliečiai.
„Didžioji dalis emigrantų yra mūsų kaimynai iš Rytų. Būtent jie ir davė mums tą pliusą. Pagal emigrantų iš rytų skaičių 1980 m. pabaigą, tuomet turėjome tokius imigrantų srautus iš tų pačių krypčių“, – pastebėjo V. Stankūnienė.
Profesorė teigia, kad situacija Lietuvoje išlieka labai sudėtinga. Jos teigimu, sakyti, kad Lietuvoje daugėja gyventojų skaičius tėra „fasado demonstravimas pasauliui“, tačiau demografinės problemos niekur nedingsta, jas reikia spręsti.
Mažėjo ir gimstamumas, ir mirtingumas
Kaip skelbiama, 2019 m. Lietuvoje gimė 27,7 tūkst. kūdikių, tai 420 vaikų arba 1,5 proc. mažiau nei 2018 m.
„Gimusių skaičius sumažėjo. Ne tik gimusių skaičius keletą metų mažėja, keletą metų jis buvo gana stabilus, tačiau jau treji metai jis vėl mažėja“, – duomenis komentavo V. Stankūnienė.
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje mažėjo ir mirtingumas. 2019 m. mirė 38,4 tūkst. žmonių, tai 1,2 tūkst. arba 3 proc. mažiau nei 2018 m.
„Ilgą laiką mus linksniavo ES, kad vyrų mirtingumas pats didžiausias. Dabar nuo 2017 m., šiemet taip pat, mirtingumas mažėja. Vyrų mirtingumas taip pat, ypač mažėja mirčių, susietų su alkoholio vartojimu. Čia ir pasidžiaukime“, – pozityvias tendencijas įžvelgė profesorė. Tokius pokyčius ji siejo su įvestais griežtesniais alkoholio prekybos ribojimais.
2018 metais Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo 14,9 tūkstančio.