Tokią tvarką per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
Pasak viceministrės, pirmuoju etapu rekomenduojama atnaujinti ne daugiau kaip 50 proc. maksimalaus per dieną galimų priimti pacientų skaičiaus. Kiekviena įstaiga pati apsiskaičiuoja, kiek gali priimti pacientų.
„Maksimalus skaičius – 100 proc. – galėtų būti pasiektas po dviejų savaičių, jei viskas vyks gerai, epidemiologinė situacija neblogės“, – sakė L. Jaruševičienė.
Pasak viceministrės, jei situacija šalyje keisis, t. y. jei bus užfiksuojama 50 ir daugiau užsikrėtimo COVID-19 atvejų tris dienas iš eilės arba 200 ir daugiau atvejų per vieną dieną, iš karto ne mažiau kaip 50 proc. bus mažinamas paslaugų planavimas ateičiai.
Įstaigos turi pasirengti atnaujinti darbą
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė paaiškino, kad prieš pradėdamos veiklą įstaigos turi pasirengti planą ir jį išsiųsti į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Šio centro atsakymo laukti nereikia.
„Labai svarbu, kad planas būtų suderintas su įstaigos infekcijų kontrolės specialistais arba, jei tokių specialistų įstaigoje nėra, – su Higienos institutu“, – sakė L. Jaruševičienė.
Viceministrė aiškino, kad įstaigoje turi būti aiški tvarka, kiekviename kabinete dirbantys specialistai turi būti informuoti, kada vyksta kontaktinės, kada – nuotolinės konsultacijos, kada patalpos paruošiamos kitai konsultacijai.
„Kiekvienas kabinetas turėtų turėti lentelę, kas tuo metu tame kabinete vyksta“, – dėstė L. Jaruševičienė.
Pasak viceministrės, labai svarbu, kad konsultacijoje dalyvautų kaip įmanoma mažiau personalo.
„Turėjome įprotį, kad viename kabinete, kai konsultuoja gydytojas, būdavo ir slaugytoja, dabar rekomenduojama, kad gydytoja ir slaugytoja konsultacijas teiktų atskirai, nebent dėl paslaugos tai yra neišvengiamas dalykas“, – sakė L. Jaruševičienė.
Taip pat yra pateiktos specialios rekomendacijos dėl medikų, kurie dirba ne vienoje įstaigoje. Kad būtų sumažinta kryžminės taršos rizika, vadovams rekomenduojama užtikrinti darbuotojams galimybę dirbti ciklais.
„Tai reiškia, kad atidirbai vienoje vietoje visą mėnesį, tada pereini į kitą vietą. Jeigu reikia, atliekami testai ir priimami sprendimai dėl darbo. Jei darbas nuotolinis, tai šitie reikalavimai negalioja“, – sakė L. Jaruševičienė.
Kartu viceministrė pabrėžė, kad labai svarbu rūšiuoti pacientų srautą.
„Šiuo etapu išlieka karščiavimo klinikos, kurios užtikrina infekcijos simptomų turinčių pacientų priėmimą. Turėtume didelį dėmesį skirti vyresniems kaip 60 m. arba lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Vyresni asmenys turi didesnę riziką užsikrėsti.
Jiems rekomenduojama skirti tam tikras valandas, kad būtų saugu, ir nemaišyti srautų, jei kalbame apie vaikų skiepijimą ir vyresnių asmenų priėmimą“, – sakė L. Jaruševičienė.
Viceministrė pabrėžė, kad taip pat svarbu, jog pacientai nesibūriuotų koridoriuose.
„Rekomendacija – kad prie durų lauktų daugiausia vienas pacientas. Būtų idealu, jei ateitų ir nereikėtų laukti“, – sakė L. Jaruševičienė.
Pasak viceministrės, šiuo etapu nėra numatyta, kad atėję ambulatorinių konsultacijų žmonės būtų privalomai tiriami nuo koronaviruso.