Remiantis Karo prievolės įstatymo pataisomis, kario savanorio ir kito aktyviojo rezervo kario tarnyba nebebus laikoma tarnyba rezerve, nes ši tarnyba yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Aktyviajam kariuomenės personalo rezervui bus priskirti į atsargą išleidžiami profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir savanoriškosios nenuolatinės karo tarnybos kariai, kariūnai, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, jaunesniųjų karininkų vadų mokymų ir buvusių bazinių karinių mokymų dalyviai.
Nustatoma, kad tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve truks iki 10 metų. Kartotinių mokymų metu aktyviojo kariuomenės personalo rezervo nariams būtų atnaujinami ne baziniai, o pagal jų turimą karinę specialybę įgyti kario įgūdžiai.
Pasibaigus 10 metų tarnybai aktyviajame rezerve, jie būtų priskirti parengtajam kariuomenės personalo rezervui ir į tarnybą būtų kviečiami tik mobilizacijos atveju, iki jiems sukaks 60 metų.
Be to, mobilizacijos atveju į tarnybą pašauktiems karo prievolininkams yra numatytas tarnybinio atlyginimo mokėjimas. Tai padaryta, siekiant išvengti atvejų, kai mobilizuotas karo prievolininkas, atlikdamas tarnybą, liktų be pajamų, o tai keltų grėsmę jo šeimos išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo stabilumui, teigiama pranešime.
Šiuo metu įstatymas įpareigoja sukurti parengto rezervo vienetus ir į juos paskirti rezervo karius, tačiau krašto apsaugos sistemos vadovybė įsitikinusi, kad karinės agresijos atveju nebūtų laiko formuoti naujų karinių vienetų ir organizuoti rezervo karių parengimo. Todėl taikos ir karo meto kariuomenės struktūra neturi skirtis ir rezervo karius siūloma naudoti tik jau esamiems padaliniams papildyti.
Pasak pranešimo, 2019 m. į kartotinius mokymus buvo pašaukta daugiau nei 1, 2 tūkst. karo prievolininkų. 2020 m. numatoma pakviesti apie 1,5 tūkst. rezervo karių.
Karo prievolės įstatymo pataisos dėl aktyviojo kariuomenės personalo rezervo įsigalios nuo 2020 metų liepos 1 dienos.