„Gina Konstituciją“
Parlamentaras Z. Jedinskis iš karto po prezidento rinkimų Baltarusijoje ir prasidėjusių represijų prieš protestuotojus pareiškė, kad Baltarusijos jėgos struktūros gina šalies Konstituciją. Feisbuke vėliau šį įrašą ištrynęs politikas į kalbas su žurnalistais nesileido.
Bet LLRA-KŠS vadovas Valdemeras Tomaševskis teigė, kad žodžiai buvo ištraukti iš konteksto.
„90 procentų, kad jis pasakė apie A. Kubiliaus Vyriausybės veiksmus, kai guminėmis kulkomis buvo šaudoma į protestuojančius, ir niekas už tai neatsakė. Buvo pažeista Konstitucija, buvo atimtos pensijos ir pašalpos. Šitas sakinys ištrauktas iš konteksto, ir mes turime baigti šį komentarą, nes tai yra eskalavimas“, – kalbėjo partijos lyderis.
Kaip skelbė ELTA, europarlamentaras akcentavo, kad jis ir jo vedama partija Aliaksandro Lukašenkos režimo smurtą prieš taikius protestuotojus pasmerkė.
„Mūsų frakcija pasmerkė smurtą, problemos nėra“, – teigė politikas. Todėl, V. Tomaševskio nuomone, kilęs pasipiktinimas dėl Z. Jedinskio pareikštos pozicijos bei viešojoje erdvėje pasipylę komentarai yra tiesiog niekai. „Visą savaitę kalbama apie niekus, kad kažkas kažkur kažką pasakė“, – pažymėjo jis.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius šiuos parlamentaro teiginius pavadino apgailėtinais, premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad vieno parlamentaro nuomonė nėra visos partijos, tad valdančiajai koalicijai įtakos tai nedaro.
Neįvykusi I. Rozovos apkalta
Šioje Seimo kadencijoje daug klausimų kėlė LLRA-KŠS frakcijos narės, Rusų aljanso atstovės Irinos Rozovos ryšiai su KGB. Seimas balsavo dėl apkaltos šiai parlamentarei, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.
Apkaltą dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais I. Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai.
Iniciatoriai argumentavo, kad I. Rozova galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką, nes „siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu. I. Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Draugystės su Baltarusija grupė
Šioje Seimo kadencijoje į viešumą iškilo ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo, dabartinio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus noras iš karto pradėjus dirbti Seimui sukurti Gerosios kaimynystės su Baltarusijos Respublika tarpparlamentinę grupę.
Tačiau tokia grupė įkurta nebuvo, kai gautas Užsienio reikalų komiteto pirmininko Juozo Bernatonio raštas, nerekomenduojantis sudaryti tokios grupės.
„Politiškai susijęs su Kremliaus interesais“
Į LLRA-KŠS veiklą 2018 metais sureagavo ir Lenkijos savaitraštis „Wprost“. Publikacijoje, kurioje buvo cituojamas Lenkijos Karo studijų akademijos tyrimas, teigiama, kad „nerimą kelia tai, jog į LLRA patenka žmonės, politiškai susiję su Kremliaus interesais“.
Anot šio tyrimo autorių, „rusų interesai Lietuvoje persidengia su LLRA ir V. Tomaševskio interesais. Todėl Lenkija turėtų įvertinti, ar reikėtų besąlygiškai remti LLRA, kaip lenkų atstovus Lietuvoje. Toks rėmimas gali būti klaidingas ir kelti grėsmę Lenkijos interesams“.
Tada pats partijos lyderis V. Tomaševskis teigė, kad tai – išpuolis prieš jį ir jo partiją. Jis „Wprost“ įvardijo kaip „postkomunistinį“ leidinį, kuris gina komunistų interesus.
Georgijaus juostelės ir gegužės 9-oji
2017 metų rudenį pasirodė signalų, kad akivaizdus prorusiškumas nebus toleruojamas, – tuomet naujoji Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Lenkijos valstybei nepriimtina, jog vietiniai Lietuvos veikėjai, atstovaujantys lenkams, segasi Georgijaus juosteles ir bando demonstruoti savo palankumą Kremliui.
2018 metais, Seime dirbanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pasiūlė uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus (Šv. Jurgio) juostas.
V. Tomaševskis į tai sureagavo itin griežtai.
„Jie (konservatoriai – ELTA) nežino, kas yra Georgijaus juostelė. Jie bando uždrausti šventojo simbolį“, – sakė V. Tomaševskis ir pabrėžė, kad, jo nuomone, konservatoriai, besilaikantys liberalių vertybių, yra atitolę nuo krikščioniškų vertybių. Todėl, pabrėžė politikas, konservatoriai turi daugiau skaityti ir žinoti.
Politikas neslėpė, kad su šiuo simboliu yra pasirodęs gegužės 9-osios, vadinamosios Pergalės dienos, minėjimuose, nors dar pernai Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska priminė V. Tomaševskiui, kad švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigą gegužės 9-ąją yra neteisinga, nes ši diena 1945-aisiais neatnešė laisvės nei Lietuvai, nei Lenkijai. Europoje Pergalės diena švenčiama gegužės 8-ąją.
Žiniasklaidoje buvo stebimasi ir tuo, kad V. Tomaševskis šia proga Antakalnio kapinėse vainikus deda ne su Lietuvos valdžios atstovais, o su Rusijos diplomatais.
Europarlamentaras sakė, kad gegužės 9 dienos šventimas yra politizuotas, siekiant supriešinti žmones.
„Noriu atsakingai pabrėžti, kad Pergalės diena yra labai svarbi diena visai žmonijai, nes buvo nugalėtas nacizmas“, – akcentavo V. Tomaševskis ir pabrėžė, kad Lenkų rinkimų akcija mini abi – tiek gegužės 8, tiek gegužės 9 – dienas.
„Svarbiausia yra tai, kad mums pavyko nugalėti fašizmą“, – apibendrino V. Tomaševskis ir pridūrė, kad politiniai klausimai turi būti antroje vietoje. Taip pat pasakė, kad lenkams šią dieną reikia ne švęsti, o ramiai pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas.
„Mums, lenkams, netinka švęsti nei gegužės 8, nei gegužės 9 dienos. Mes turime pagerbti auką, o ne švęsti“, – apibendrino V. Tomaševskis.
Susitikimas su „Pervyj Baltijskij“
2015 metais įvykęs V. Tomaševskio ir televizijos kanalo „Pervyj Baltijskij“ atstovų susitikimas taip pat buvo gausiai aptartas žiniasklaidoje. Tačiau pats politikas jokių problemų nematė.
„Aš manau, kad čia nėra jokios sensacijos. „Pervyj Baltijskij“ kanalas – legali televizija, kuri taip pat dirba Lietuvoje, jai interviu duoda visi mūsų šalies politikai, įskaitant aukščiausius valdžios atstovus. Kaip politikas, turėdamas tam tikrą pakvietimą, susitikau su jų atstovais. Taigi sensacijos jokios nėra, normalus susitikimas“, – žurnalistų paprašytas pakomentuoti šį susitikimą, sakė V. Tomaševskis.
Žiniasklaidoje pasirodžius žiniai apie jo susitikimą su televizijos kanalo „Pervyj Baltijskij“ direktoriumi Antonu Blinovu ir jo atstovais politikas teigė įžvelgiąs tam tikrą puolimą prieš jį ir LLRA.
„Prieš kiekvieną mitingą arba kitas akcijas, kuriose norime atkreipti dėmesį į vis prastėjančią padėtį mūsų šalies piliečių, žiniasklaidoje organizuojamas tam tikras puolimas prieš mūsų partiją ir asmeniškai prieš mane“, – sakė V. Tomaševskis.
Susitikime, kuris truko daugiau nei valandą, dalyvavo penki žmonės. Be V. Tomaševskio, jame dalyvavo Vilniaus tarybos narė Romualda Poševeckaja, anksčiau taip pat dirbusi šioje televizijoje, praneša „Znad Wilii“.
2014 m. paskelbtoje VSD ataskaitoje rašoma, kad Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinės ir ideologinės politikos uždavinius, yra rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.
Pasak VSD, minėtos žiniasklaidos priemonės nerašo analitinių, tiriamųjų straipsnių. Jos perspausdina rusiškų tinklalapių straipsnius, paskelbia interviu su Rusijos propagandistais.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. yra stabdęs „Pervyj Baltijskij kanal“ (PBK) retransliavimą Lietuvos teritorijoje, atsižvelgęs į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kreipimąsi.
Partijai V. Tomaševskis vadovauja nuo 1999 m.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija įkurta 1994 m., tačiau ji išsivystė iš Lietuvos lenkų sąjungos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Lietuvos lenkų sąjunga veikė ir kaip visuomeninė organizacija, ir kaip politinė partija. Tačiau nuo 1994 m. pasikeitus įstatymams visuomeninės organizacijos nebegalėjo dalyvauti politinėje veikloje, todėl buvo įkurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Pirmuoju partijos pirmininku tapo Janas Stankevičius, jis šias pareigas ėjo iki 1999 m. Iš jo partijos vairą perėmė V. Tomaševskis, šias pareigas eina iki šiol.
Ne visada šiai partijai pasisekdavo Seimo rinkimuose. Į parlamentą patekdavo tik po kelis šios politinės jėgos atstovus, dažniausiai išrinkti Vilniaus krašto vienmandatėse apygardose.
Galiausiai 2012 m. Seimo rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijai nusišypsojo laimė. Kartu su Rusų aljanso atstovais partija iškovojo 8 mandatus, iš kurių 5 vietos laimėtos daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcija tuomet surinko 5,83 proc. rinkėjų balsų.
Pasisekė partijai ir 2016 metais, į parlamentą tada taip pat pateko 8 parlamentarai.
2019 metų liepą, LLRA-KŠS nusprendė prisidėti prie valdančiosios daugumos. Neutralia Seimo frakcija save iki tol laikiusi LLRA gavo ir du ministrų portfelius – susisiekimo ministru tapo Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų – iki tol frakcijos seniūne buvusi Rita Tamašunienė.