– Komisare, tris paras – nuo rytojaus 20 val. iki pirmadienio 20 val. – bus ribojamas judėjimas tarp miestų. Kaip tai atrodys?
R. Požėla: Visų pirma savo kolegoms policijos pareigūnams, šaulių sąjungos nariams ir visiems mūsų kolegoms, kurie dirbs kartu, norėčiau palinkėti, kad turėtume minimalų kiekį darbo. Tikiu, kad daugelis žmonių liks namuose ir elgsis, kaip prašome. Tačiau vis tik natūralu, kad kažkiek darbo turbūt turėsime. Rytoj nuo 20 val. pradeda veikti mūsų patikros punktai prie įvažiavimų į miestus ir miestelius – paskaičiavome, kad tokių punktų bus iki trijų šimtų. O tos vietos, kur punktų nebus, bus pažymėtos draudžiamais ženklais arba kitomis priemonėmis. Tačiau tai nereiškia, kad policija tose vietose nesilankys ir netikrins, kaip eismo dalyviai laikosi laikinųjų kelio ženklų reikalavimų.
Šalia to policija kartu su partneriais vykdys įprastas policines funkcijas – viešųjų vietų stebėseną, eismo kontrolę. Noriu pabrėžti, kad kelių policijos tarnyba, kelių policijos padaliniai taip pat didelėmis pajėgomis vykdys eismo kontrolę Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse. Be abejo, reaguosime į gyventojų pranešimus, vyksime į įvykių vietas. Policija dirbs maksimaliais pajėgumais. Planuojame, kad per visą savaitgalį apie 3 tūkst. pareigūnų iš esmės vykdys karantininių pažeidimų prevenciją ir užkardymą.
– Sakote, 3 tūkst. pareigūnų. Akivaizdu, kad tai yra darbas švenčių dienomis, viršvalandžiai ir t.t. Ar skaičiavote, kiek policijos departamento biudžetui tai kainuos papildomai, tokio masto operacija?
R. Požėla: Skaičiavome. Galiu pasakyti, kad tai – nepigus malonumas. Aišku, ir mūsų pareigūnai turbūt norėtų švenčių laikotarpį praleisti savo artimųjų rate. Tačiau suprantame situacijos rimtumą, pavedimus, kurie mums skirti ir tikrai esame paskaičiavę lėšas. Viršvalandinis darbas, kurį dirbs apie pusantro tūkst. pareigūnų, kainuos apie 1 mln. 600 tūkst. eurų.
– Suprantu, kad Vyriausybė turėtų kompensuoti tokias išlaidas, ar turite biudžete tiek rezervo?
R. Požėla: Be abejo, tas lėšas padengsime iš savo biudžeto, tačiau kreipsimės į valstybės rezervą, kad tos lėšos būtų kompensuotos.
– Apie pačią procedūrą – ar teisingai suprantu, kad išvažiuojančių jūs nekontroliuosite, tik įvažiuojančius į miestus? Ir ar kontroliuosite visus, stabdysite kiekvieną įvažiuojantį automobilį?
R. Požėla: Tai priklausys nuo situacijos. Turime pasitvirtinę savo padidintos rizikos faktorius, į kurį transportą, kuriuos asmenis labiau reikia atkreipti dėmesį ir juos kontroliuoti. Tačiau dėliojamės pajėgas taip, kad tie patikros punktai, kur, tikėtina, vyks didesnis transporto srautas, ten dirbtų daugiau policijos pareigūnų ir mūsų partnerių, kad būtų išvengta eilių.
O pati procedūra – paprasta: privažiavimas prie punkto bus pažymėtas greitį ribojančiais kelio ženklais, galutinis ženklas – „Stop", prie kurio vairuotojas privalės sustoti ir bus atliekama patikrinimo ar kontrolės procedūra. Jau ne kartą esu minėjęs, kad tie gyventojai, kurie vyksta į kitas savivaldybes ir kuriems iš esmės Vyriausybės nutarimu yra sudarytos išimtys, kad greičiau praeitų patikrinimo procedūrą, jie turėtų mums pateikti atitinkamus dokumentus, išrašus, kopijas, jų nuotrauką telefone ir pan.
Tokiems asmenims mes greičiau palinkėsime gero kelio, o tie asmenys, kurie atitinkamų dokumentų neturės, jų patikra užtruks, natūralu. Mes turėsime informaciją pasitikrinti per duomenų bazes. Kaip vakar minėjau, bus tokių situacijų, kai tiesiog patikėsime žmonėmis. Tačiau kiekvienu atveju toks žmogus gaus įspėjimą, kad policija pasilieka sau teisę tikrinti šią informaciją vėliau. Ir jei paaiškės, kad tai yra melaginga informacija, visi suprantame, kad policija šioje vietoje pasirinkimų neturės – turės taikyti baudas.
– Kitaip tariant, jei žmogus važiuoja į pajūrio butą, namą, sodybą ar pan., švęsti Velykų savo šeimos rate, idealiu atveju jis turėtų turėti arba nuosavybės pažymėjimą, arba jo nuorašą parodyti pareigūnui, ir tada viskas aišku, ar ne?
R. Požėla: Tikrai taip.
– Jei jis jo neturi, jūs patikėsite, bet patikrinsite? Tokia yra procedūra?
R. Požėla: Taip. Aišku, patikrinsime per savo duomenų bazes. Tačiau teoriškai įmanoma tokia situacija, kad mes galbūt patikėsime žmonėmis, bet paskui galimai patikrinsime. Na, o tie žmonės, kurie akivaizdžiai neatitiks tų išimčių, deja, teks įspėti, kad jie daro pažeidimą ir tiesiog palinkėti grįžti į savo savivaldybes, gyvenamąsias vietas.
– Ar gali nutikti tokia situacija, kad žmogaus, pvz., nepasiekė informacija apie būsimus savaitgalio ribojimus, jis pravažiavo visą Lietuvą be nuosavybės dokumentų, vienas pareigūnas patikėjo, kitas – nepatikėjo ir teko apsisukti, o į savo miestą įvažiuoti nebegali?
R. Požėla: Aišku, norėtųsi išvengti tokių situacijų. Tikrai nuoširdžiai siūlau pasinaudoti informacijos telefonu, kurį šiandien paskelbėme policija.lt portale ir Lietuvos policijos „Facebook" paskyroje, ten yra pateikta pakankamai išsami informacija. Patarimas gyventojams – jei jiems kyla klausimų, tegul pasiskambina nurodytu telefonu ir pabando iš anksto pasiaiškinti situaciją. Tada jiems būtų lengviau apsispręsti, ar vis tik jie atitinka tą išlygos kriterijų, ar ne, ir privalo likti savo gyvenamojoje vietoje.
– Suprantu, kad detalios instrukcijos jau išsiuntinėtos pareigūnams ir iš esmės jums ši operacija, kaip generaliniam komisarui, yra visiškai aiški, čia nėra kažkokių dviprasmiškų situacijų. Ar vis tik gali kilti?
R. Požėla: Kilti gali. Ryt į darbo pabaigą turėsime teletiltą su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovais. Visi 10 vadovų mums pristatys savo pasiruošimą, pabandysime dar kartą atsakyti į tam tikrus klausimus. Turime rytojaus dieną iki 20 val., kad išgrynintume tam tikras pozicijas, sudėliotume savotišką kontrolės mechanizmą, ir metodinės pagalbos mūsų pareigūnams teikimo mechanizmą. Kad pareigūnas neliktų vienas su tam tikra problema, klausimu, ir kad tikrai nekiltų dviprasmiškų situacijų, kad paskui negimtų skundai, tarnybiniai patikrinimai ir pan.
– Pone Koryzna, kiek šaulių prisidės konkrečiai kontroliuojant eismo srautus šį savaitgalį?
G. Koryzna: Šiuo metu mano turimais duomenimis, šaulių sąjungai yra pateikti prašymai keliose savivaldybėse iš kelių policijos komisariatų. Kol kas skaičiuojame, kad apie 120 šaulių prisijungs prie šios užduoties vykdymo ir pagalbos policijai teikimo būtent kontroliuojant transporto srautus.
– Turbūt visi, ar bent jau dauguma visuomenės matė šaulius, patruliuojančius visoje Lietuvoje. Kiek šaulių įtraukta šiuo karantino laikotarpiu į patruliavimą, saugumo užtikrinimą kai kuriose vietose?
G. Koryzna: Nuo kovo 16 d. kasdien įtraukta nuo 165 iki 230 šaulių. Labai priklauso nuo užduočių ir prašymų, kuriuos kasdien gauname iš savivaldybių. Tad ne mažiau nei 165 šauliai kiekvieną dieną vykdo tam tikras užduotis. Aišku, didžioji dauguma yra sukoncentruota į dviejų pagrindinių užduočių vykdymą, t.y. mobilių koronaviruso mėginių punktų apsauga bei transporto srautų koordinavimas ir antra, didesnė užduotis – patruliavimas kartu su policijos pareigūnais ar savivaldybių viešosios tvarkos specialistais miestuose, miesteliuose, viešosiose erdvėse. Taip pat nemažai šaulių dalyvauja ir kitose, savanoriškose akcijose – maisto, medikamentų pristatymas ligoniams, saviizoliacijoje esantiems asmenims. Taip pat nemažai šaulių prisideda, atrodytų, paprasta užduotimi – būdami vairuotojais. O vairuotojais jie būna, kai reikia pervežti ligonius, pristatyti maistą ar suteikti kitas reikalingas paslaugas.
– Šaulių yra keliolika tūkstančių, turbūt pusė jų yra jaunieji šauliai. Jei skaičiuotume absoliučiais skaičiais, kiek fizinių asmenų buvo įtraukta per visą laikotarpį?
G. Koryzna: Skaičiuojame, kad nuo pačios pradžios, kai šaulių sąjunga buvo pasitelkta į pagalbą, t.y., nuo vasario 7 d. jau bent penkis kartus sudalyvavo vienokios ar kitokios pagalbos teikimo akcijoje 2300 suaugusių šaulių. Tai yra daugiau nei 45 proc. visų suaugusių šaulių. Mūsų nuomone, tai – pakankamai nemažai, turint omeny, kad šiandien mes prašome šaulių, kurie yra vyresnio amžiaus ir patenka į padidintos rizikos grupę, kad jie vengtų dalyvauti tokiose savanoriškose akcijose ir pasisaugotų šiuo kritiniu laikotarpiu.
– Pone Požėla, nuo praėjusio penktadienio, kai policija įgijo teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus, naujausiais duomenimis iš viso jau skirta, jei neklystu, apie 530 nuobaudų už karantino taisyklių pažeidimus. Nuo rytojaus, kai viešumoje bus privaloma dėvėti kaukes ar kitaip dengti veidą, reikia suprasti, kad karantino taisyklių pažeidėjų bus dar daugiau – ne visi tas kaukes turi. Kaip policija tai kontroliuos ir reaguos?
R. Požėla: Žinome apie naujus draudimus, iš esmės tam tikrų draudimų iniciatoriai buvome ir mes. Mes matėme, kur yra tam tikra trūkstamoji grandis tarp draudimų. Policijos pareigūnai – šiandien ryte kalbėjome ir su kitų statutinių institucijų vadovais – pirmiausia savo pavyzdžiu turi rodyti pavyzdį visiems kitiems. Pareigūnas, išlipęs iš automobilio, atsidūręs viešoje vietoje, turi dėvėti kaukę ar kitą apsaugos priemonę.
Be abejo, draudimo reikalavimų vykdymą prižiūrime mes, bet, kaip ir Ministras Pirmininkas yra sakęs, visada turi būti kažkoks protingumo, logikos kriterijus – jei iš tikrųjų žmogus eina miške vienas, aplink nėra nė gyvos dvasios, turbūt logiška, kad tos kaukės dėvėjimas būtų perteklinis dalykas. Tačiau jei žmogus yra viešoje vietoje, yra tarp žmonių, ypač – vietose, kur yra daug žmonių, turguose ar parduotuvėse, – tikrai preciziškai šį reikalavimą žmonės turi vykdyti ir be išrašyto draudimo. Kiekvienas iš mūsų turbūt lankomės parduotuvėse ir matome, kad didžioji dalis žmonių vis tik suvokia grėsmes ir be atskiro išrašyto draudimo tas kaukes dėvi.
Tačiau yra kokių 20 proc., kuriems būtina paaiškinti, kad dėl jų saugumo tai yra daroma. Natūralu, kad policija dėmesį labiau kreips į tokius piktybinius atvejus, nepaklusimus, akivaizdžius pažeidimus. Tad taip, protokolų bus. Bet protokolai nėra savitikslis dalykas ir tikrai būtume labai patenkinti ir laimingi, kad per šventinį savaitgalį tas protokolų skaičius nepadidėtų, liktų tiek, kiek yra – berods, 550. Bet jei reikės, teks rašyti ir protokolus, ir baudas.
– Baudos už karantino pažeidimus tikrai didelės – nuo 500 iki 1500 eurų. Pirmą kartą skiriama pusės minimalios baudos dydžio nuobauda. Tai – 250 eurų. Ar yra aiškios instrukcijos pareigūnams, kad už kaukės nedėvėjimą gyventojai pirmiausiai yra įspėjami, ar vis dėlto iškart baudžiami?
R. Požėla: Stengiamės pakankamai lanksčiai vertinti situaciją ir manome, kad protokolas ar bauda yra jau kraštutinė priemonė, ji taikoma asmenims, kurie elgiasi piktybiškai, nesuvokia ar nesilaiko izoliacijos ar hospitalizavimo sąlygų. Apie hospitalizavimo sąlygas esame anksčiau kalbėję, kad tai jau yra pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti. Bandysime, kiek dar turėsime laiko, instruktuoti savo pareigūnus, kad panašūs principai veiktų ir kaukių atžvilgiu. Tikrai nenorime pyktis su žmonėmis, bet kur matysime akivaizdų piktybiškumą, nenorą susivokti, didelio pasirinkimo tikrai neturėsime.
– Pone Koryzna, šauliai dažniausiai patruliuoja vieni, be kitų pareigūnų. Šauliai bausti negali – gali sudrausminti, sustabdyti, jei daromas nusižengimas ar nusikaltimas. Nesusiduriate su nepaklusnumo problema?
G. Koryzna: Pirmiausia norėčiau paakcentuoti, kad vizualiai lyg ir atrodytų, kad šauliai patruliuoja vieni, tačiau jie visuomet turi užnugarį – policijos pareigūnus ar savivaldybių viešosios tvarkos specialistus. Nes būtent policijos pareigūnai ar savivaldybių atstovai nurodo šauliams, kur reikia patruliuoti. Šauliai nesiima vykdyti savarankiškos veiklos ar akcijų – jos visada yra suderintos tiek su policija, tiek su savivaldybe. Visada turime bendrą ryšį – radijo ar telefoninį – su policijos pareigūnais.
Kaip ir minėta, 90 proc. atvejų paraginti žmonės yra sąmoningi ir tikrai reaguoja į pastabas, bendrauja labai supratingai, ir šauliams neiškyla problemų. Dažniausiai problemų iškyla su alkoholį vartojančiais piliečiais, kurie, paveikti alkoholio, kelia scenas, o tada šauliams tenka pagrindinė užduotis – kviesti policijos pareigūnus ir spręsti klausimą toje vietoje.
– Pone Koryzna, beveik trejus metus vadovaujate šaulių sąjungai, daug ką pakeitėte toje organizacijoje. Tai – pirma tokio masto operacija šaulių sąjungai apskritai. Esate patenkintas, kaip funkcionuoja ši organizacija šios krizės laikotarpiu?
G. Koryzna: Visada reikia būti maksimalistu. Dabar yra labai šaunus pavyzdys, kada šauliai iš esmės niekieno neraginami, o tik pakviesti padėti valstybinėms institucijoms, savivaldybėms, taip noriai ir energingai atsiliepė į tą kvietimą. Niekas nedavė įsakymų, kad šaulys ateitų ir atliktų šaulišką tarnybą.
Iš esmės, pagal šaulių sąjungos įstatymą, statutą, šaulys per metus turėtų atlikti 10 dienų šauliškos tarnybos. Šiandien matome, kad šis skaičius yra viršytas kartais ir šauliai prisijungia ne tik, kaip dažnai įsivaizduojama, tik prie karinio, kovinio rengimo – šaulys su ginklu, – bet jis atlieka tėvynei būtiną reikalą, pagelbėdamas valstybinėms institucijoms štai tokiu sudėtingu kriziniu laikotarpiu. Ne tik kare, bet ir nelaimėje šaulys stoja petys į petį su kitomis institucijomis, su kuriomis bendradarbiavo jau eilę metų.
Galiu pasakyti, kad tiek su policija, tiek valstybine sienos apsaugos tarnyba, viešojo saugumo tarnyba bendradarbiaujame ir dalyvaujame bendruose mokymuose jau trejus metus. Tie treji bendrų pratybų ir mokymų metai štai jau duoda rezultatą, kai žinome ryšius, turime kontaktus ir greitai bendradarbiaujame, greitai esame įjungiami į būtinas veiklas. Tikrai didžiuojuosi mūsų šauliais ir esu nuoširdžiai jiems dėkingas už tai, kad jie negaili savęs ir prisideda prie taip reikalingų veiklų.
– Pone Požėla, pats esate ne tik generalinis policijos komisaras, bet ir šaulys. Gal kur patruliuosite laisvu nuo tarnybos laiku, kaip visuomeninės organizacijos atstovas?
R. Požėla: Šis laikotarpis yra toks, kad, deja, tenka pamiršti šauliškus dalykus. Kalbėjome ir su gerbiamu vadu, kad tikrai didžiulė pagarba jiems, ir didžiulę pagalbą mes jaučiame. Tikrai džiugu, kad daug policijos pareigūnų, mano buvusios darbovietės pareigūnų, pasieniečių, tuo pačiu yra ir šauliai, žmonės kažkaip suderina savo tiesiogines pareigas ir šauliškas pareigas. O pats asmeniškai turėsiu taip pat tikrai intensyvų savaitgalį, žadu, deja, nesėdėti namuose, bet saugiai vykti stebėti, kaip mums sekasi dirbti, galbūt teikti ir kažkokius metodinius patarimus mūsų pareigūnams, palaikyti morališkai ir daryti viską, kad tas sudėtingas savaitgalis praeitų kiek įmanoma sklandžiau.