„Pirmiausia, bijome artumo. Mes suprantame, kad tuos žmones reikia kažkur apgyvendinti, aprūpint, bet lai tai būna, kur yra saugus atstumas, kad pareigūnai, kurie mus žada saugoti, kad turėtų laiko sureaguoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė Dieveniškių bendruomenės atstovė, 62 metų pensininkė Liuba Poliak.
Jie laikė plakatus su užrašais „Išgirskite Dieveniškių gyventojus!“, „Dieveniškių gyventojų teisių pažeidimui – ne!“, „Mums rūpi saugumas!“.
„Kodėl tai nesaugu? (...) Mes galim tik spėlioti. Važiuojame keliais, gyvenvietės yra aptvertos atitvarais, kurie mažina triukšmą. Dabar šalia mūsų apsigyvens 500 žmonių. Net jei jie tik kalbės, ką mes jausime? O jei jie šūkaus ir ne tik dieną?“ – kalbėjo L. Poliak.
Ji teigė, kad apie migrantų apgyvendinimą žmonės sužinojo iš žiniasklaidos. Be to, moteris teigė, kad nepavykus susitarti planuojama kreiptis į teismą – šiuo metu bendruomenė ieško advokato.
Žada gyventojų apsaugą
Kiek vėliau pirmadienį su protesto akciją surengusiais gyventojais susitikti išėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė suprantanti žmonių baimes, tačiau teigė, kad apgyvendinimo vietų pasirinkimas buvo labai menkas.
„Mes užklausėme Turto banko, paprašėme pasiūlyti mums objektus, kuriose galima būtų apgyvendinti tuos žmones. Mus pasiūlė sąrašą, jis buvo ne itin didelis ir ne visos patalpos atitiko kriterijus. Šios patalpos mums labiausiai tiko“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad migrantai buvusioje mokykloje bus apgyvendinti tik teritoriją apjuosus tvora, galbūt įrengiant stebėjimo sistemas.
„Maksimalus saugumas jūsų bendruomenei bus. Kalbant apie tvoras ir apsaugą, ji vienareikšmiškai turės atsirasti“, – akcentavo A. Bilotaitė.
Protesto dalyviai taip pat laikė baltus lapus, ant kurių buvo atspausdinti liepos pradžioje ministrės pasakyti žodžiai, jog migrantai nebus apgyvendinti šalia gyvenamųjų vietovių.
„Mes tikrai neplanuojame neteisėtų migrantų apgyvendinti šalia gyvenamųjų vietovių, gyvenamuosiuose vietose, nes mūsų strategija yra kitokia – mes planuojame tuos žmones apgyvendinti konkrečiose koncentruotose stovyklavietėse“, – tuomet žurnalistams teigė ministrė.
Paklausta, ar dabar šių žodžių ji išsižada, A. BIlotaitė teigė, kad „Lietuvoje nerasime tokių vietų, kur visiškai nebus žmonių, kur visiškai kažkas negyvens“.
Atsisako apgyvendinimo plėtros
Ministrė taip pat aiškino, kad svarstoma ir daugiau įvairių apgyvendinimo variantų, tačiau viskas priklausys nuo neteisėtų migrantų srautų.
„Mes nežinome, kokį skaičių turėsime. Gali būti dar didesni skaičiai. Mes turime turėti planus bet kokiam scenarijui ir tikrai Dieveniškėse nebus maksimaliu kiekiu apgyvendinti“, – dėstė ji.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad ministerija atsisakė planų šalia buvusios mokyklos statyti palapinių miestelį. Jį svarstoma įrengti Švenčionyse.
Į neeilinį tarybos posėdį praėjusią savaitę susirinkę Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nariai išreiškė nepritarimą, kad Dieveniškių miestelyje būtų kuriamas centras migrantams apgyvendinti.
Taip pat nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją su prašymu peržiūrėti planuojamą sprendimą ir parinkti kitą tinkamesnę vietą, nekeliančią grėsmės gyventojų saugumui ir nebloginančią vietos gyventojų padėties.
Ministrė prašė gyventojų supratingumo, solidarumo, nes susiskaldymas naudingas tik Minsko režimui.
Pastaruoju metu Lietuva susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sieną su Baltarusija, daugiausia atvyksta Irako, taip pat Afrikos šalių piliečių.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki šiol sulaikyta per 2 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Baltarusijos režimo akcija prieš Lietuvą. Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.