Šalies vėliavėlėmis nešinus keliautojus pasitiko politikai ir diplomatai. Jie tikisi, kad keliavimo sąlygų gruzinams palengvinimas taps galimybe į Lietuvą pritraukti daugiau turistų iš Gruzijos.
Šventiniame renginyje Vilniaus oro uoste atvykę žmonės buvo pavaišinti kepiniais su Lietuvos, Gruzijos ir ES vėliavų formų glaistu. Smulkias dovanas gruzinams įteikė ir sostinės savivaldybės atstovai.
Vilnių ne pirmą kartą lankantys gruzinai sako pajutę akivaizdų skirtumą keliaudami be vizų, pradedant kur kas trumpesnėmis eilėmis oro uoste ir baigiant biurokratinių procedūrų, reikalingu gauti vizą, atsisakymu.
„Atvažiavau čia susitikti su senais draugais, aplankyti keletą barų. Galbūt pabandysiu ir pagroti gatvėse“, – sakė gitara nešinas 25-ių muzikantas Ioane Arabuli, Lietuvoje planuojantis praleisti penkias dienas.
19-metė studentė Nada Utateladze džiaugiasi, kad už vizą šį kartą mokėti nereikėjo.
„Tai puiku. Mes už dokumentus nesumokėjome nė cento ir štai mes čia“, – sakė N.Utateladze.
Tikisi daugiau lankytojų
Politikai tikisi, kad bevizio režimo suteikimas Gruzijai taps akstinu šios šalies gyventojams aktyviau lankytis Lietuvoje.
Naujosios taisyklės leidžia biometrinius pasus turintiems gruzinams keliauti po Šengeno erdvės nares – tai yra 22 ES šalis ir Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją bei Šveicariją – ne darbo tikslais iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Į kitas ES šalis norintys gyventi gruzinai ir toliau turės gauti vizą.
„Atmetus šitus formalumus, žinoma, kad palengvės susisiekimas ir sustiprės kultūriniai ryšiai – Vilniaus, Kauno, kitų miestų lankymas, taip pat verslo ryšiai, įvairios delegacijos“, – sakė užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.
Jam antrina ir gruzinus pasitikęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Nemanau, kad čia dabar staigiai patrigubės ar padvigubės tas skaičius, bet bevizio režimo suteikimas vis tiek turės įtakos ir tikimės artimiausiu metu Lietuvoje pamatyti daugiau turistų, poilsiautojų, verslo keliautojų“.
Kad užsitikrintų bevizį režimą, Gruzija įvykdė gausą ES reikalautų reformų, kurios spręstų dokumentų saugumo, sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio suteikimo problemas.
Visateisės narystės ES siekianti Gruzija vizų liberalizavimo veiksmų planą vykdė nuo 2013 metų.
„Lietuva visada buvo kartu su visą šį kelią ėjusia Gruzija, (...) todėl aš noriu padėkoti Lietuvos vyriausybei ir jos žmonėms už šią pagalbą“, – sakė Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadze.
„Tai didelis pasiekimas kalbant ne tik apie ES ir Gruzijos santykius, bet ir kalbant apie Lietuvos ir Gruzijos dvišalius santykius“, – pridūrė ji.
Baimė dėl nelegalių migrantų
Spręsdama dėl bevizio režimo suteikimo Gruzijai ES iš pradžių nerimavo, kad jie gali imti piktnaudžiauti sistema ir nelegaliai likti Bendrijos šalyse. Kai kurios iš jų vis dar aktyviai kovoja su iššūkiais, susijusiais su 2015 metais ES užplūdusiais migrantais iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Galop ES nutarė, kad vizų reikalavimą bus galima grąžinti, jei gerokai padaugėtų atitinkamos šalies piliečių, kurie ES praleidžia ilgiau kaip 90 dienų ar nepagrįstai prašo prieglobsčio.
Iki šiol Gruzijos piliečiai sudarė vieną didžiausių nelegalių migrantų, sulaikomų Lietuvoje, grupių. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nelegalios migracijos pikas buvo pasiektas 2012-aisiais, kuomet Lietuvos teritorijoje sulaikyti 299 Gruzijos piliečiai.
Iki 2016-ųjų nelegalių migrantų nuosekliai mažėjo, o šiemet jų buvo sulaikyti vos keli.
Pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis sako, kad yra bent kelios šios tendencijos priežastys, kurių esminė - 2013 metais spalio 24 dieną įsigaliojusios pataisos dėl užsieniečių teisinės padėties, kuriomis buvo suvaržytos galimybės prašantiems prieglobsčio nelegaliems migrantams judėti Lietuvos teritorijoje.
Pasak pareigūno, dar viena priežastis buvo pasikeitęs gruzinų supratimas, kad jų prieglobsčio prašymuose ES valstybėse nurodomi daugiausiai ekonominiai pagrindai nėra pakankami ir jie dažniausiai būdavo grąžinami į Gruziją. G.Mišučio teigimu, prie migracijos mažėjimo prisidėjo ir aktyvesni Baltarusijos veiksmai: pastaraisiais metais sustiprintas sienos stebėjimas pasitelkiant miliciją, gamtos apsaugos atstovus, kurie ėmėsi aktyviau sulaikyti nelegalius migrantus dar neperėjusius sienos.
Baltarusija per kelerius pastaruosius metus taip pat ėmė aktyviau taikyti dar 2009-aisiais su Lietuvą pasirašyto susitarimo priemones ir ėmė lengviau įsileisti atgal jau sieną kirtusius migrantus.
„Daug kas priklauso nuo kaimyninės šalies požiūrio, šiuo atveju - nuo Baltarusijos, nes ji gali konstatuoti, kad pažeidimo nebuvo. Paskutiniais metais ne tik gruzinų, bet ir vietnamiečių perdavimų padaugėjo. Anksčiau, kai buvo Gruzijos migrantų pikas, to nebuvo“, - sakė jis.
Bevizis režimas Gruzijos piliečiams galios 90 dienų per pusmetį. G.Mišutis neabejoja, kad šios tvarkos pažeidimų bus daug, kadangi ir iki šiol Lietuva gruzinams tebuvo tarpinė stotelė keliaujant į Vakarų Europą, kurioje jie siekdavo rasti ilgalaikį darbą.
Į ES nuo vasaros be vizų turėtų būti įleidžiami ir ukrainiečiai.
2014-aisiais Gruzija ir Ukraina pasirašė ES asociacijos sutartis, pagal kurias susitarta gilinti šalių politinius bei ekonominius santykius su 28 nares turinčia Bendrija, taip pat ir laisvąją prekybą.