Dvi moteris užmušęs bėglys devyniolikametis raseiniškis Darius Vaičekauskas – sulaikytas. Šešių žmonių gyvybes nusinešusios avarijos kaltininkas 26 metų klaipėdietis Artūras Klumbis liko už grotų.
Jie sugriovė kelių šeimų gyvenimus. Tačiau šie du vyrai – tik pastarųjų dviejų savaičių tragiškiausių avarijų kaltininkai. Kelių budelių neatpažįstamai sutraiškytus artimuosius kasmet laidoja šimtai šeimų.
Tarsi kortų namelis griūva ir kelių žudikų gyvenimai. Vietoj verslo – kameros grotos, vietoj šeimos – vienatvė, vietoj linksmybių – depresija. Tokios tų žmonių gyvenimo istorijos.
„Mes irgi svarstome, ką daryti, kad keliai nebūtų dažomi kraujo spalva“,– avarijų kaltininkai ieško priešnuodžių Lietuvoje pasklidusiam virusui.
„Vairuotojai turėtų būti atsakingesni, – Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose – Atvirojoje kolonijoje kalintis 30 metų Martynas P. išgėręs niekada nebesės prie vairo. – Pernelyg daug sumokėjau – praradau šeimą ir geriausius gyvenimo metus.“
Iš mirties nagų išplėštas 33 metų Darius Vyšniauskas ketverius metus praleis už grotų. „Sunku, labai sunku. Tapau invalidu, esu niekam nereikalingas – nei darbdaviams, nei žmonai“,– vyras sunkiai tvardė emocijas.
Jie žino, kad patys tapo savo likimo kalviais – viso to galėjo ir nebūti.
Išsiskyrė su žmona
Marijampolės automobilių turgaus pardavėjai kartais kelias dienas laukia iš Vokietijos pargabentų transporto priemonių pirkėjų. Todėl vyrai sugalvoja įvairiausių pramogų. 2005 metų rugpjūtį D.Vyšniauskas nusprendė atsipalaiduoti – su kitais smulkiais verslininkais ištuštino kelis butelius degtinės.
Alkoholis padarė savo, tačiau vyrai nusprendė važiuoti namo. „Norėjau išsikviesti bičiulį, bet kiti liepė neskubėti,– prisiminė D.Vyšniauskas. – Luktelėjau ir po 10 parų atsibudau ligoninės palatoje. Prie lovos stovėjo tardytojas. Jis pranešė, kad mirtinai sužalojau žmogų.“
D.Vyšniauskas iki šiol nepripažįsta vairavęs automobilį, bet kas jį vežė namo, negali prisiminti. Esą vienas toje kompanijoje buvusių automobilių pardavėjų. „Mašinoje radau laikrodį, nors aš jo niekada nenešiojau”,– ikiteisminio tyrimo pareigūnus bandė įtikinti vyras.
Tačiau teismui gerokai svaresni pasirodė kiti argumentai – nustatytas 2,6 promilės girtumas ir policijos pareigūnų bei liudytojų parodymai. „Nesu kaltas, bet sėdžiu“,– akis nuleido vyras.
Įkalinimas – ne vienintelė bausmė. Po ketverių metų jis išeis į laisvę, bet niekada nebus taip, kaip buvo iki tragiško įvykio. Avarijoje perplėštos kepenys, išdraskytos žarnos, kitos traumos pėdsakus paliks visam gyvenimui, nors niekada D.Vyšniauskas nesiskundė sveikata. Po avarijos tapo neįgalus.
„Bet tai dar ne viskas,– drebėjo balsas. – Paliko žmona, ji nenori laukti ketverius metus. Per ilgai. Santuoka žlugo.“ Atvirojoje kolonijoje kalintys nuteistieji savaitgaliais gali važiuoti namo, bet marijampolietis dabar skuba į naujos draugės butą. „Nebūsiu be moters. Jai nerūpi, kad esu kalinys“,– paguodą draugės glėbyje surado D.Vyšniauskas.
Iš Ispanijos – į koloniją
„Nesu pratęs prie tokio oro“,– bandė šypsotis Martynas P. Prieš tris savaites jis lepinosi Viduržemio jūros klimatu. Žmona, vaikai ir Martynas nesitikėjo, kad tuoj privalės vykti į Lietuvą. Tiesa, ne savo noru.
Prieš keliolika dienų jį sulaikė Ispanijos policininkai ir parskraidino į Lietuvą, Pravieniškių koloniją. Ispanijoje Martynas su šeima gyveno kelerius metus. Bet pastarieji dveji buvo kitokie – vyras jautė kaltę, kad 2005 m. atėmė vieno žmogaus gyvybę.
Kodėl? „Tikrai nežudau žmonių, – į prisiminimus leidosi pašnekovas. – Visi, kurie sėda prie automobilio vairo, gali atsidurti tokioje situacijoje.“ Bet daugelis laikosi kelių eismo taisyklių ir prie vairo niekada nesėda apsvaigę. Martynas elgėsi kitaip. 1,2 promilės girtumas tapo nelaimės priežastimi.
„Namuose neturiu alkoholio matuoklio. Atsikėliau ir sėdau prie vairo,– lemtingą dieną prisiminė vyras. – Skubėjau, lenkiau, prieš mane išniro kitas automobilis, ir viskas, nieko nebegalėjau pakeisti.“
Tyrimo ėmėsi Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai. Jie nustatė kaltininką ir tyrimą perdavė teismui. Ketveri metai nelaisvės – toks verdiktas galutinai sugriovė klibančius Martyno santuokos pamatus. Nuteistasis manė, kad Ispanija taps jo išsigelbėjimo šalimi, bet klydo.
„Kai sulaikė, pasakiau žmonai, kad susirastų kitą. Žinau, kad ir taip nelauktų. Esame paėmę 100 tūkst. eurų paskolą. Jai reikia kažkaip gyventi. Mano gaunamų 125 litų per mėnesį, kuriuos skiria maistui, tikrai neužtektų“,– Pravieniškėse vyras nesulaukia jokių lankytojų.
„Gal ir gerai, – svarsto jis. – Vėl prasidėtų pamokslavimai ir aiškinimai, kaip blogai pasielgiau. Suprantu, kad tokia tiesa. Nereikia to nuolat priminti.” Mirtinai sužaloto vyro veidas iki šiol neišdyla iš Martyno atminties.
Nepripažįsta kaltės
33 metų vilnietis Artūras Gaidis neseniai kalbėjo su motina. Prašė, kad atvežtų keliais dydžiais mažesnių drabužių. Per pirmus du mėnesius Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose prarado 8 kilogramus.
Gera fizinė forma ir atletiškas kūnas – ne taip svarbu. Neįvykdyti įsipareigojimai, nutraukti kontraktai ir žlungantis verslas Artūrui neleidžia užmigti net naktimis. „Kūriau planus, plėčiau verslą. Teismo verdiktas, ir viską teko pamiršti. Sunku ištverti tokią psichologinę įtampą“,– kalbėjo nuteistasis, nors pats niekada nepripažino savo kaltės.
„Nesu kaltas, vairavo kitas. Tyrėjai dirbo neprofesionaliai“,– emocingai gestikuliavo vyras, už grotų praleisiantis trejus metus. Avarijoje nukentėjęs žmogus išgyveno, nors kelias savaites jo gyvybė kabojo ant plauko.
Ar Artūras atsiprašė nukentėjusiojo? „Nieko nepadariau. Reikia nubausti tikrąjį kaltininką“, – sakė vyras ir kėlė versiją, kad jo automobilį vairavo iš avarijos vietos pasprukęs vaikystės draugas. Bet tos versijos nėra kuo pagrįsti – 3,15 promilės girtumas ištrynė visus tos nakties prisiminimus.
Ragina griežtinti kontrolę
„Tikrai nebūčiau to daręs. Kas vertė griauti savo ir kitų gyvenimus? Daugiau niekada negersiu“,– Pravieniškių antruosiuose pataisos namuose kalinčių trisdešimt nuteistųjų irgi bando susigyventi su kaltės jausmu. Visi jie teismo pripažinti kaltais dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ar sukėlus avariją, kurioje žuvo žmogus.
Kiekvieną vakarą vyrai susėda poilsio kambaryje. Prieš tai sulanksto teniso stalą, patraukia gimnastikos įrenginius, visi nori matyti televizoriaus ekraną. Labiausiai domina pranešimai iš Lietuvos kelių. Kai kurie tų reportažų herojai po kurio laiko tampa jų kambario draugais.
Visi nuteistieji vienu balsu nurodo pagrindinę priežastį – alkoholis. „Išgėrus nereikėtų sėsti prie vairo. Sunku mokytis iš svetimų klaidų, bet reikėtų“,– primygtinai siūlė vyrai.
Ar jie tapo abstinentais? „Išgeriu nebent sidro. Pernelyg sunku kalėti ir nepakelti taurės“,– D.Vyšniauskas atvirai pripažįsta, kad net kraupios tragedijos ir sugriauti gyvenimai nepriverčia atsisakyti žalingų įpročių.
Kalinimas – efektyvus būdas
Ar avarijos kaltininkų kalinimas pakeis situaciją keliuose? Pravieniškių antrųjų pataisos namų – Atvirosios kolonijos būrio viršininkei Vitalijai Valionytei sunku atsakyti į šį klausimą.
„Vieni supranta, ką padarė. Kiti neskuba daryti išvadų. Bet veiksmingesnių būdų kelių chuliganams tramdyti nėra”,– įsitikinusi būrio viršininkė. Ilgametė patirtis jai leidžia daryti išvadą: „Matau, kad dėl avarijų kenčia ne tik nukentėjusiųjų, bet ir kaltininkų šeimos.“
Vairavimas išgėrus, greičio viršijimas, pabėgimas iš avarijos vietos vieniems tampa skaudžia pamoka, kitiems – tik akiplėšišku melavimu ir pasiteisinimų paieškomis.
Per šį pusmetį Lietuvoje buvo nužudyti 135 žmonės, o avarijose žuvo 328 žmonės. Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad jau artimiausiu metu Lietuvos Vyriausybė žada imtis radikalių priemonių, siekdama sustabdyti karą keliuose. Tačiau iki šiol visos priemonės nebuvo veiksmingos.