„Kelių gaideliui“ kaip reikiant nepasisekė: nemalonumų pridarė ir savo draugui

Ne kartą dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų administracine tvarka baustas ir net teisę vairuoti praradęs vairuotojas ir toliau nesilaikė jam taikomų draudimų – vėl buvo užkluptas prie automobilio vairo, o kai pareigūnai pareikalavo sustabdyti savo automobilį, pasuko į artimiausią kiemą, kur nieko nelaukęs iššoko iš automobilio ir pareiškė, kad jis transporto priemonės nevairavo.

Na ir kas, kad jame jokio kito žmogaus nebuvo – įžūlumu garsėjantis „kelių gaidelis“ pareiškė, jog pareigūnai nematė, kaip vairuotojo vietą paliko jo draugas.

Draugas, kurio vardo ir pavardės negalėjo pasakyti, o kai buvo nubaustas už šiurkštų KET pažeidimą, atmintį atgavo ir net paprašė šio padėti – teisme paliudyti, kad būtent jis vairavo automobilį.

Ši sukurta istorija „kelių gaidelio“ ne tik kad neišgelbėjo, bet ir dar pridarė nemalonumų jo draugui: už tai, kad melavo teisme, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas nusprendė pranešti prokuratūrai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

„Nors, atrodo, ne kartą buvo iškomunikuota, kad liudijimas teisme nėra žaidimas, tačiau ir toliau žmonės nenustoja stebinti savo naivumu – šiuo procesiniu sprendimu buvo dar kartą pakartota, jog melagingas liudijimas teisme vertinamas kaip nusikaltimas, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – ikiteisminiu tyrimu, galima kriminaline bausme, teistumu“, – sakė teisėjas M. Povilanskas.

Už melagingą liudijimą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Švenčionių rajone gyvenantį Algirdą M. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos pareigūnai nubaudė 450 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis dar sausio 17 d., apie 16.50 val., vairavo transporto priemonę „VW Passat“, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta.

Tačiau Algirdas M. su jam inkriminuotu pažeidimu ir su advokatu skirtą nuobaudą apskundė teismui. Skunde buvo teigiama, kad nuo pat tyrimo pradžios Algirdas M. automobilį persekiojusiems pareigūnams nurodė, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo. Tai, anot jų, vėliau teisme patvirtino ir jo bičiulis, kuris esą iš tikrųjų sėdėjo prie vairo.

Kad įrodytų savo nekaltumą, vyras su advokatu net suabejojo VSAT pareigūnų parodymais – esą jie yra prieštaringi, nenuoseklūs ir jų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, taip pat – ir vaizdo įrašas, esą persekiojant automobilį jis pareigūnų vaizdo registratoriaus nebuvo stebimas 5-6 sekundes.

„Pasieniečių tarnybinis automobilis privažiavo prie jau stovėjusio automobilio“, – skunde buvo teigiama, kad per tas 5-6 sekundes tikrasis vairuotojas iš įvykio ir pasišalino.

Be to, kaip buvo nurodoma skunde, vienas pareigūnų negalėjo objektyviai vertinti situacijos, nes esą yra neigiamai nusiteikęs Algirdo M. atžvilgiu – nurodė, kad vairuotoją pažįsta kaip asmenį, kuris nuolat pažeidinėja įstatymą ir visada neigia savo kaltę.

„Todėl jis, žinodamas Algirdą M. ir tai, kad automobilis priklauso jam, pareigūnas galėjo neobjektyviai vertinti situaciją ir nepagrįstai jį apkaltinti“, – pažymėjo jie.

Tuo metu VSAT pareigūnai nesutiko su Algirdo M. ir jo gynėjo skunde nurodytais teiginiais – iš pareigūnų tarnybinio automobilio „Toyota Land Cruiser“ vaizdo registratoriaus įrašo yra aiškiai matyti, kad automobilį „VW Passat“ vairavo ir iš vairuotojo pusės išlipo ne kažkoks kitas asmuo, o būtent Algirdas M.

„Jokių kitų asmenų, sėdinčių, išlipančių ar pasišalinančių iš minėtos transporto priemonės, neužfiksuota, be to, nei tarnybą vykdę VSAT pareigūnai, nei liudytojas, į kurio kiemą įvažiavo ir sustojo Algirdo M. vairuojamas automobilis, jokių kitų asmenų nematė ir nepastebėjo“, – pasienio pareigūnai pažymėjo, kad Algirdo M. žodžius reikėtų vertinti kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Tokiai pozicijai pritarė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, palikęs galioti apylinkės teismo nutartį, kuria teisėtu buvo pripažintas pasieniečių priimtas nutarimas.

„Nors Algirdas M. ir neigia vairavęs automobilį ir nurodo, kad važiavo su kitu savo pažįstamu asmeniu, kuris iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apylinės teismas pagrįstai šiuos apelianto ir jo versiją palaikiusio liudytojo parodymus laikė siekiu išvengti ir padėti išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės“, – teismo teigimu, pareigūnai patvirtino, kad automobilį „VW Passat“ vairavo būtent Algirdas M..

„Abu pareigūnai matė vairuojantį Algirdą M., kitų žmonių automobilyje nebuvo, jie vijosi transporto priemonę, važiavo iš paskos, o automobiliui, įsukus į gyvenamojo namo kiemą, pareigūnai privažiavo prie automobilio, iš kurio išlipo Algirdas M. (išlipimo veiksmą iš automobilio pareigūnai patvirtino, jog matė), kitų asmenų nei automobilyje, nei kieme nebuvo“, – nurodė teisėjas M. Povilanskas.

Pasak jo, nors pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas (Algirdo M. bičiulis), kuris nurodė, kad būtent jis sėdėjo prie automobilio vairo, tačiau tokia versija nėra įtikinama.

„Kaip paaiškino liudytojas, jam vairuojant automobilį, o Algirdui M. sėdint automobilio gale už jo, jį „prispyrė gamtiniai reikalai“, todėl jis labai skubėjo, greitai įvažiavo į pažįstamo kiemą, sustojus automobiliui, pasiėmę raktelius, išlipo iš automobilio ir nubėgo už krūmų, o pamatęs kieme švyturėlius, pagalvojo, kad policija, išsigando ir paslapčia išėjo“, – išgalvotą liudytojo pasakojimą citavo teismas.

Apie tai, kad jis vairavo automobilį, vyras papasakojo tik teisme, kai jau Algirdas M. buvo nubaustas – prieš tai jis nebuvo pateikęs jo duomenų, o tik nurodęs pravardę.

Algirdo M. skundą išnagrinėjęs teismas taip pat atsižvelgė į „kelių gaidelio“ teiginius, kad esą pareigūnai prieš jį gali būti asmeniškai nusiteikę, todėl gali apkalbėti.

„Pareigūnų nurodomos ir žinomos aplinkybės apie Algirdą M., kurios susijusios išimtinai tik su jų vykdoma tarnyba, niekaip negali būti vertinamos, kaip pareigūnų šališkumas ir (ar) neigiamas nusistatymas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, – akcentavo teisėjas. – Kaip tik priešingai, pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, ir galimai žinodami, jog Algirdui M. atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, turėjo pareigą įsitikinti, ar apelianto veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas, yra teisėti, ir nustačius, kad daromas administracinis nusižengimas, jį užkardyti.“

Anot teismo, akivaizdu, jog Algirdo M. versija yra paneigta, jo parodymai laikytini gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

„Algirdas M. yra eilę kartų teistas, taip pat ir daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam atimta, tačiau toliau sistemingai nesilaikantis paskirtosios administracinio poveikio priemonės“, – teismas pažymėjo, kad pasienio pareigūnai pažeidėjui skirė minimalią nuobaudą, todėl ji negali būti laikoma neproporcinga ar per griežta.

Pažeidėjo bylą išnagrinėjęs teismas taip pat nusprendė Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui pranešti apie Algirdo M. bičiulio galimai padarytą nusikalstamą veiką, kai jis teismo posėdyje davė melagingus parodymus.

„Liudytojas, būdams įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą tiek raštu, tiek žodžiu, sutiko laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą, ir apie bylai reikšmingas aplinkybes, galimai davė melagingus parodymus“, – teismo teigimu, šio liudytojo parodymai paneigti ne tik kitų liudytojų paaiškinimais, bet ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais įrodymais, todėl yra pagrindas pranešti prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.