Vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginių vyksta autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus, pranešė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
"Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje" vyks iki liepos 6 d.
Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos ir Olandijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodys ir papasakos, kaip anksčiau gaminti titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, lipdyti ir žiesti puodai, garinta druska.
Festivalio svečiai galės patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko.
Akmens amžiaus gyvenvietėje gyvosios archeologijos meistrai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamariu kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmonių aplinką.
Pirmą kartą Kernavėje bus įrengtas neolitinis būstas - pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai, židinyje gaminamas maistas. Čia pat bus audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai.
Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, rusų, lenkų ir baltarusių karybos klubai.
Pirmą kartą dalyvaus viduramžių amatų ir karybos klubas iš Baltarusijos "True Varing".
Atnaujintas muzikines programas pristatys neofolkloro grupės "Atalyja" ir "Aisva", senosios muzikos ansambliai "Kūlgrinda", "Sedula" ir kiti.
Kernavėje taip pat bus atkurtas viduramžių miesto aikštės gyvenimas. Čia bus galima sutikti klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, bus galima dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose.
Festivalio svečiai turės galimybę pabendrauti ir su Pilies kalno prieigose archeologinius tyrinėjimus atliekančiais Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais.
Kernavė laikoma pirmąja Lietuvos sostine. Šiandien tai miestelis Širvintų rajone, Neries dešiniajame krante, apie 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepą. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.