DELFI primena, kad konservatorius Andrius Kubiliu siūlymus dėl privačių mokyklų nefinansavimo vadina „kerštu Landsbergiams“.
„Atimsime 60 milijonų – tegul visiems būna blogiau. Atkeršysime visiems...Ir dar atkeršysime Landsbergiams. Kodėl konservatorių reitingai auga, kai mūsų smunka? Už tai sunaikinsime privačias mokyklas“, – valdančiųjų sprendimus ironiškai vertino politikas.
Privačioje „Baltų šalis“ mokykloje mokosi 7 priešmokyklinio amžiaus vaikai ir pirmokai. Mokslas čia tėvams kainuoja nuo pusantro iki pustrečio šimto eurų per mėnesį. Mokykla gauna finansų ir iš valstybės, per mokinių krepšelį, ir iš tėvų.
Mokyklos „Baltų šalis“ vadovė Alina Sinicė LNK žinioms sakė, kad tėvų sumokami pinigai už mokslą naudojasi ugdymo įstaigos išlaikymui, o ne algų darbuotojams mokėjimui.
„Tik atlyginimams darbuotojų, kvalifikacijai kelti ar tam tikroms priemonėms įsigyti. Visa kita, kas tenka ugdymo įstaigai išlaikyti, tarkime namo nuoma, komunalinės paslaugos ir visos kitos priemonės, išvykos, tai jau tėvų atneštomis lėšomis“, - sakė mokyklos vadovė.
Tačiau ateityje privačios mokyklos dalies finansavimo gali netekti. Socialdemokratų frakcija prašo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos naikinti privačių mokyklų finansavimą iš valstybės. Esą, tas lėšas geriau nukreipti pedagogų atlyginimams, ar valstybinių mokyklų ugdymo kokybei. Dabar valstybinių mokyklų vaikai skriaudžiami. Jie gauna mažiau kokybišką mokslą ir papildomai mokosi pas korepetitorius.
Socialdemokratų partijos narė Rasa Budbergytė LNK žinioms teigė, kad mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikai turi už mokslą mokėti brangiau.
„O pasiturinčių šeimų vaikai – gauna kokybiškesnį ir kartais net ir pigesnį mokslą“, - kalbėjo Seimo narė R. Budbergytė.
Apie finansavimo atėmimą jau svarsto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tam parengtas ir teisės aktų pakeitimo projektas. Tik jį dar turi įvertinti ekspertai.
Ministras Algirdas Monkevičius sako, kad klausimas dar sprendžiaas.
„Mes dabar sprendžiame klausimą, kaip turėtų valstybės biudžeto, mokesčių mokėtojų lėšos būti skiriamos mokyklos. Ir klausimas, ar gali būti jos skiriamos, kurios siekia pelno“, - sakė jis.
Tačiau švietimo ministras neskuba priimti sprendimo. Jo nuomone, pirmiausia šį klausimą reikia išspręsti teisiškai, išgirsti Konstitucinio teismo išvadą – ar gali privačios mokyklos gauti pinigų ir iš valstybės ir iš mokinių tėvų. Esą į teismą jau kreipėsi socialdemokratai.
„Mes visada turėtume rasti teisinį atsakymą ir tada iš to kildinti tolesnius savo sprendimus. Jei būtų toks sprendimas, tada mes dotaciją, kaip ir aukštajame mokslą, nebeskirtume privačioms mokykloms, kurios siekia pelno“, - kalbėjo A. Monkevičius.
Socialdemokratai atkerta, kad į Konstitucinį teismą nesikreipė, jie sako, kad laukia ministerijos veiksmų.
„Nežinia, ar prireiks to kreipimosi. Mes laukiame atsakymo iš ministerijos“, - teigė R. Budbergytė.
Naujos pataisos liestų tik tas mokyklas, kurios yra uždarosios akcinės bendrovės. Lietuvoje jų yra 13. Viešosioms įstaigoms, ar privačioms katalikiškoms mokykloms valstybės dotacijos ir toliau atitektų.
„Erudito licėjaus“ direktorius Nerijus Pačėsa pasakojo, kad nesuprantu, kur dabar yra nelygybė ir ką tiksliai yra norima taisyti.
„Šiuo atveju būtų diskriminuojama tokia šeima, nes jei ji norėtų eiti į privačią mokyklą, ji negautų to krepšelio. Čia yra sukuriama nelygybė. Niekaip nesuprantu, kokia dabar yra nelygybė. Nes vienodą krepšelį gauna visos šeimos“, - LNK kalbėjo mokyklos direktorius.
Privačios mokyklos įžvelgia ir daugiau problemų.
„Tiesiog keisti įstaigos teisinį statusą, iš UAB, keisti į kažkokį kitą statusą – Viešąją įstaigą, ar organizaciją. Bet dar kartą pakartosiu, užsikerta keliai tokiai įstaigai gauti kažkokias papildomas lėšas iš kredito įstaigų, kai jų pritrūksta išlaikyti ją“, - sakė mokyklos „Baltų šalis“ vadovė A. Sinicė.
Privačių mokyklų atstovai tikina, kad atėmus finansavimą, mokyklos neužsidarys, bet paslaugos brangs.
„Tai jeigu mes norėtume kompensuoti krepšelių praradimą, tai mes turėtų kalbėti apie 10-15 procentų kainos pakėlimą“, - LNK pasakojo N. Pačėsa.
Iš viso privačių mokyklų finansavimui valstybė išleidžia apie 22 milijonus eurų. Bendrojo ugdymo mokyklos – apie 700 milijonus eurų.