Tarp daugiau nei 100 akcijos dalyvių buvo ir nemažai Kaune ir visoje Lietuvoje žinomų bei gerbiamų žmonių - menininkų, teatro kūrėjų, architektų. Buvo ir politikų. Savivaldybės atstovų neteko pastebėti, tačiau akcijos išvakarėse žurnalistai buvo supažindinti su susidariusia situacija, kai, pasak savivaldybės pranešimų, „kompleksiškai remontuojant gatves, šalinami ligoti seni medžiai, o jų vietoj siekiama pasodinti naujų, augti miesto sąlygomis pritaikytų liepaičių“. Netgi daugiau nei iškirsta. Medžiai iškirsti Vytauto prospekte, prie Soboro, Zanavykų gatvėje, A. Smetonos alėjoje ir Miško gatvėje. Juolab, kad šios gatvės gyventojai liepos mėnesį kreipėsi raštu į savivaldybę, prašydami pašalinti „šviesą užstojančius“ senus medžius.
Akciją surengusi bendrija „Atgaja“ protestui pastarąją gatvę pasirinko tik dėl jos simboliško pavadinimo - Miško. O protestas organizuotas „žvelgiant į problemą platesne perspektyva“.
Nors akcijoje dalyvavo Seimo narys Kęstutis Pūkas, du buvę Kauno miesto merai Erikas Tamašauskas bei Andrius Kupčinskas ir dar keli kiti politikai, viešų kalbų šiame sankcionuotame mitinge nesigirdėjo. Teatro režisieriui Gyčiui Padegimui pasiūlius, visi akcijos dalyviai susikibo rankomis ir keletą minučių stovėjo tylomis, kaip patys pavadino, „Miško kelyje“.
„Liūdna matyti, kuo mes priversti užsiimti savame Kaune, gindami medžius ir miestą, kurį iki šiol vadinome žaliuoju. Deja, kirviai jau priartėjo prie Žaliakalnio, netruks ir Ąžuolyną pasiekti, - kažkam atsilaisvins naujos teritorijos statyboms, kažkam - geras uždarbis iš užsakymų - pristatyti naujų sodinukų. Ne iš Kauno rajone esančio Dubravos medelyno, bet iš užsienio, kad brangiau miestui kainuotų“, - Eltai kalbėjo kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Giedrius Kuprevičius. Solidarizuodamasis su kitais mitingo dalyviais, jis prie palaidinės prisisegė ženkliuką „Kaunas kertasi. Atsiprašome už sudrumstą tylą“ (kaip tik tokiu stiliumi plakatai remontuojamose gatvėse perspėja „Kaunas tvarkosi“).
Advokato Sauliaus Dambrausko, prieš keliolika metų buvusio Kauno miesto tarybos nariu, teigimu, kreiptasi į Kauno apylinkės teismą, kad šis stabdytų medžių kirtimus (miesto valdžios sprendimus), kol nebus iš specialistų (ne apželdintojų, bet dendrologų), gamtosauginių organizacijų, bendruomenės atstovų sudaryta komisija, kol nebus įvertinti medžiai, ar tikrai jie serga, o jei taip, ar „pagydyti“ tėra vienas kelias - nukirsti?
„Jei kas kad ir savame kieme nukerta medį, kurį kažkada pats pasodino, tuoj prisistato aplinkosaugininkai ir didele suma įvertina esą miestui padarytą žalą. Didžioji tos sumos dalis - medžio vertė. Ar tikrai visi medžiai, kurių nebeliko net kelmų (tą pačią dieną, kai kerta, juos sugeba pašalinti), buvo ligoti? O kiek žalos padarė savivaldybė, kodėl niekas nepaskaičiuoja? Kaip ją atlygins? Iš biudžeto, tai yra, iš tos pačios mokesčių mokėtojų kišenės?“, - replikavo E. Tamašauskas.
„Man noris meile medžiams prisikelti...“ - savo naują eilėraštį mitinge perskaitė poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė.
Eltai A. Kupčinskas sakė, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį tokio masinio medžių kirtimo Kaune nėra buvę. Tiesa, medžiai nukentėjo 2010-ųjų liepą, tačiau tuomet vykusio škvalo padaryta žala buvo gal penkis ar net daugiau kartų mažesnė už šiandieninę priverstinę medžių mirtį. „Žmonės protestuoja, medžių kirtimai vienoj vietoj pristabdomi, bet kitur tuo pat metu kerta. Ir šeštadieniais, ir net per Žolinę“, - piktinosi buvęs Kauno meras.