Paklaustas, ar tikėjosi tokių rezultatų, Tomas atviravo, kad vienų tikėjosi, kiti – nustebino. Lietuvių kalba, geografija, istorija – tai sritys, kurioms Tomas jaučia didelę trauką, todėl dėl įvertinimo buvo ramus. Tiesa, dėl istorijos egzamino net buvo susilažinęs su mokytoja, o štai anglų ir matematikos rezultatai jį nustebino – vaikinas prisipažino tikėjęsis jų prastesnių.
Kadangi jaunuolis per pastaruosius kelerius metus dalyvavo įvairiose olimpiadose ir konkursuose, jiems besirengdamas buvo sukaupęs nemažai patirties, įgūdžių, kad jaustųsi pakankamai tvirtas savo žiniomis – paskutiniais mėnesiais ir savaitėmis prieš egzaminus per galvą nesivertė ir per daug nesimokė: „Man visada viskas ėjosi lengvai, dariau tai, kas patinka, todėl nei lankiau papildomų korepetitorių pamokų, nei naktimis prie vadovėlių sėdėjau, nei tuos namų darbus visada padarydavau – labai svarbu neperspausti savęs ir atrasti tai, kas išties patinka. Būtent to ir linkėčiau jaunesniems gimnazistams“, – sakė T. Valiūnas.
Ką tik gimnaziją baigęs jaunuolis džiaugėsi Pranciškonų gimnazijos mokiniais ir draugais, su kuriais kartu buvo nepaprastai smagu ir gera mokytis.
Tomas supranta, kad didelį indėlį į jo mokslo rezultatus yra įdėjęs ne vienas mokytojas, paruošęs jį ne tik egzaminams, bet ir neformaliojo ugdymo veikloms, konkursams, olimpiadoms. Gerą žodį vaikinas skyrė prie jo šimtukų prisidėjusioms mokytojoms: lietuvių kalbos mokytojai Irmai Šedienei, istorijos mokytojai Reginai Norvaišienei, geografijos mokytojui Viliui Adomaičiui, anglų kalbos mokytojai Gražinai Zaborienei. Taip pat matematikos mokytojai Laimai Bružienei, kuri neleido pasiduoti ir įkvėpė pamilti „tą nelemtą matematiką“.
Nors su šia sritimi kovoti sekėsi sunkiau, bet rezultatas kovotojui buvo daug geresnis negu tikėjosi.
24,5 tūkst. stojančiųjų pateikė priėmimo į aukštąsias mokyklas prašymus
Pasibaigus pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas prašymų teikimo etapui, šalies universitetai ir kolegijos sulaukė iš viso 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų. Šiemet daugėja stojančiųjų su aukštesniais mokymosi pasiekimais, populiarėja inžinerijos, sveikatos mokslų studijos.
„Matome puikias tendencijas, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas ateis su didesniu žinių bagažu – šiemet jaunuolių, tenkinančių reikalavimus į valstybės finansuojamas studijų vietas, yra pusantro trūkstančio daugiau nei pernai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras.
Pasak viceministro, nors šiemetiniai abiturientai nuo 2024 m. turi atitikti vienodus reikalavimus ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas, jų pasiruošimas studijoms gerėja. Stojimo reikalavimų suvienodinimui Seimas pritarė dar 2021 m.
„Keletą metų sistemingai siekę gerinti studijų kokybę jau matome rezultatus – jaunuoliai į aukštąsias mokyklas stoja geriau pasirengę, nepaisant griežtesnių reikalavimų. Šiemet reikalavimus į valstybės finansuojamas vietas atitinkančių abiturientų turime beveik tūkstančiu daugiau nei pernai. Tai reiškia, kad konkurencija dėl studijų vietų bus didesnė“, – pažymi J. Nugaras.
Stojančiųjų, atitinkančių reikalavimus į valstybės finansuojamas vietas, šiemet yra beveik 17 tūkst. (2023 m. – 15,2 tūkst.). Iš jų 10,7 tūkst. yra šių metų abiturientai (2023 m. – 9,9 tūkst.).
Stojantieji į universitetus pateikė daugiau priėmimo į inžinerijos mokslų studijas prašymų. Tokias studijas šiemet rinkosi apie 10 proc. stojančiųjų – 1 proc. daugiau nei pernai.
Populiariausiomis studijų kryptimis universitetuose išlieka socialiniai mokslai, verslo ir viešoji vadyba, sveikatos mokslai. Būsimi universitetų studentai daugiausia rinkosi medicinos, psichologijos, teisės, tarptautinio verslo studijų programas. Tarp dešimties populiariausių studijų programų – ir specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programa.
Kolegijų sektoriuje dominavusią verslo ir viešosios vadybos studijų kryptį aplenkė sveikatos mokslų kryptis – ją šiemet rinkosi beveik 24 proc. stojančiųjų į kolegijas. Trečioje vietoje – inžinerijos mokslai, ketvirtoje – ugdymo mokslai.
„Itin džiugina, kad daugiau stojančiųjų renkasi slaugos studijas – net trys tokios studijų programos šiuo metu yra tarp dešimties populiariausių kolegijose. Įvertinę slaugytojų poreikį darbo rinkoje, slaugos ir akušerijos studijas laikome prioritetinėmis, į jas siekiame pritraukti kuo daugiau jaunuolių“, – sako J. Nugaras.
Tarp stojančiųjų į kolegijas populiariausios studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas bei vaikystės pedagogika, bendrosios praktikos slauga.
Įsimintinos datos
Stojantieji, prašymus pateikę pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas metu, kvietimų studijuoti sulauks iki liepos 31 d. 12 val. Sutarčių su pakviestaisiais sudarymas elektroniniu būdu vyks nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val., o gyvai aukštosiose mokyklose – rugpjūčio 1–2 d. iki 16 val.
Papildomo priėmimo pirmasis etapas vyks rugpjūčio 5–8 d., o antrasis etapas – rugpjūčio 19–22 d.
