„Bangavo. Buvo labai svarbus laikotarpis aštunta–devinta klasės, kai jau prasideda gimnazinės klasės, reikia rimčiau pažiūrėti į mokslus. Prieš tai, ypač pradinėje mokykloje, buvo labai prastai, sėdėjau ir prie matematikos, ir prie lietuvių su tėvais, nes reikėdavo, kad kažkas priverstų, ir pažymiai nekokie buvo“, – pasakojo D. Šmigelskas.
Šimtukus jaunuolis gavo iš chemijos, matematikos, biologijos, lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros egzaminų. O iš geografijos egzamino gavo 99 balus.
Interviu „Delfi“ D. Šmigelskas, be kitų dalykų, pasidalino, kokios strategijos jam pasiteisino siekiant rezultatų, kas padeda išlaikyti motyvaciją, kai sunku, kas padėjo apsispręsti dėl studijų Lietuvoje.
– Tai, ką žinau apie Jus: turite keturis šimtukus, esate iš Kauno, baigęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnaziją. Laikėte net šešis egzaminus, viename iki šimto pritrūko vos vieno balo. Gal galėtumėte papasakoti apie save: ar Jūsų gyvenimo istorija nuosekli – gerai mokėtės nuo pradinių klasių, ar kaip nors bangavo mokymosi pasiekimai?
– Bangavo. Buvo labai svarbus laikotarpis aštunta–devinta klasės. Kai jau prasideda gimnazinės klasės, reikia rimčiau pažiūrėti į mokslus. Prieš tai, ypač pradinėje mokykloje, buvo labai prastai, sėdėjau ir prie matematikos, ir prie lietuvių su tėvais, nes reikėdavo, kad kažkas priverstų, ir pažymiai nekokie buvo.
Su mokytojais santykis visada buvo geras. Palaikydavau su jais ryšį ir iki dabar dar lankau. Sako, kad tada buvo didelis pokytis.
– Kada, galiausiai, buvo tas lūžio taškas?
– Tikriausiai tada, kai aštuntoje klasėje atsirado chemija. Kadangi nuo mažens jau mėgau kažką panašaus: paeksperimentuoti, ką nors paskaičiuoti, dar matematika visai gerai sekėsi. Ir chemija išėjo kaip kombinacija – ir pamąstymo, ir eksperimentinio darbo.