„Man paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis, jis priimtas nesant mano kaltės įrodymų“, – pareiškė griežčiausia laisvės atėmimo bausme – įkalinimu iki gyvos galvos nuteistas 66 metų tauragiškis Jonas Martišius.
Kaltės neprisiimantis ir jokios atgailos nejaučiantis žudikas dėl tokio savo požiūrio sulaukė skaudaus smūgio – teisėjai paskelbė, kad, nors šis už grotų yra praleidęs daugiau kaip 29 metus, J. Martišiui kalėjimo durys negali atsidaryti ir įkalinimas iki gyvos galvos bent kol kas negali būti pakeistas į terminuotą laisvės atėmimą.
Jeigu teismas būtų patenkinęs keturis žmones sušaudžiusio J. Martišiaus prašymą, į laisvę jis būtų galėjęs išeiti 5-10 metų laikotarpyje.
Teikimą sušvelninti griežčiausią bausmę J. Martišiui teismui perdavė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimas, kuriame jis atlieka bausmę, tačiau dviejų instancijų teismai nusprendė, kad įstatyme numatyta išimtis nuteistajam negali būti taikoma.
Sušaudė be jokio gailesčio
Tris kartus teistas tauragiškis yra nuteistas dėl to, kad dar 1995 m. sausio 19 d. popietę Rusijoje, Karaliaučiaus srities Nemano rajone, netoli Gorino gyvenvietės, laukuose, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas su Rusijos piliečiu Jurijumu Lasiu, užpuolė dvi moteris – Sverdlovsko srityje gyvenusią Liubovę Agejevą ir Vilniaus gyventoją Janiną Nikolajevienę.
J. Martišius, įtariama, pistoletu „ČZ 75 Compact“ moterims sudavė į galvą, o paskui jas nušovė. Po to jis pagrobė daugiau kaip 7 tūkstančius JAV dolerių bei daugiau kaip 100 litų (apie 30 eurų).
Netrukus po šio nužudymo J. Martišius dviem šūviais į galvą ir kartą į sėdmenis nušovė savo bendrininką J. Lasį, o vakare nuvyko prie Sovetske esančios gaisrinės pastato ir nušovė čia dirbusį J. Lasio bendradarbį Romualdą Šimkų – žudikas įtarė, kad suradus nužudytųjų kūnus jis galės nuspėti, kas juos nužudė.
Apiplėšti ir nužudyti moteris J. Martišius nutarė sužinojęs, kad šios domisi audinių kailiukais – tuo metu jie buvo labai populiarūs Rusijoje, juos pardavus buvo galima gerai uždirbti. Su šiomis moterimis J. Martišius susipažino Kauno Aleksoto turguje – pasiūlė joms atvykti į Karaliaučiaus sritį, kur pažadėjo nebrangiai padėti įsigyti audinių kailiukų.
Moterys nieko blogo neįtarė ir nuvyko į šalia Lietuvos esantį Karaliaučių, kur ir buvo nužudytos. Savo bendrininko J. Lasio žudikas nutarė atsikratyti kaip nereikalingo liudininko, be to, tokiu atveju jam nebereikėjo dalintis iš nužudytųjų pagrobtais pinigais.
Šaltakraujišką keturių žmonių žmogžudystę įvykdęs J. Martišius buvo sulaikytas po kelių dienų, tačiau tiek tyrimo metu, tiek vėliau baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme jis kategoriškai neigė kaltę, dėl esą sufabrikuotų kaltinimų keikė Tauragės policininkus, su kuriais nesutarė, aiškino, jog pareigūnai prieš jį naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Tiesa, nusikaltėlis pripažino, kad turėjo ginklą, tačiau tikino, jog iš jo niekuomet nešaudė, o nužudytų moterų išvis nepažinojo, taip pat esą niekada nėra buvęs Karaliaučiaus srityje.
Nors nepripažino kaltės, baudžiamąją bylą išnagrinėjusiems teisėjams nekilo abejonių, kad keturis žmones sušaudė būtent J. Martišius – atsirado daug liudytojų, kurie nužudymo dieną tauragiškį matė Karaliaučiuje, taip pat buvo nustatyta, jog jis telefonu ne kartą buvo bendravęs su nužudytosiomis, o kai spruko iš nužudymo vietos, pametė vieną JAV dolerių kupiūrą, o ši buvo iš tos pačios serijos, kuri buvo rasta pas J. Martišių sulaikymo metu.
Kaltės J. Martišius nepripažįsta iki šiol – apie nusikaltimus, dėl kurių yra nuteistas, su juo kalėjime ne kartą bandė kalbėtis atsakingi įkalinimo įstaigos darbuotojai, tačiau šis nesileisdavo į pokalbius, aiškindavo, jog nieko nenužudė, yra nekaltas, todėl esą ir yra įkalintas neteisėtai.
Žudikas kaltės nepripažįsta iki šiol
Tokią poziciją nusikaltėlis pakartojo ir tuomet, kai teisėjų paprašė pakeisti jam skirtą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.
„Jau beveik 30 metų atlieku bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio nesu padaręs, – nurodė J. Martišius. – Mano atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis, jis priimtas nesant mano kaltės įrodymų, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryta daugybė pažeidimų, byla nebuvo išnagrinėta nešališkai.“
Teismui nuteistasis taip pat skundėsi ir dėl pataisos įstaigos darbuotojų esą daromų pažeidimų, pažymėjo, kad visą bausmės atlikimo laiką elgėsi nepriekaištingai ir nebuvo gavęs nuobaudų.
„Ne kartą kalėjime kreipiausi dėl darbo, tačiau jo negavau, o šiuo metu jau esu pensininkas“, – J. Martišius pabrėžė, kad nepriklauso rizikos grupei, jam įkalinimo įstaigoje nėra reikalinga psichologo pagalba.
Tuo metu jo skundą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą įkalinimą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad J. Martišiui dar per anksti svajoti apie gyvenimą laisvę: „Pakeitus nuteistajam J. Martišiui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme nebus pasiekti bausmės tikslai.“
Anot jų, šiuo metu nėra pagrindo J. Martišiui keisti dar 1999 m. paskirtą bausmę, nors jis ir atitinka įstatyme įtvirtintus formalius reikalavimus.
„Tačiau atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei“, – pabrėžė teisėjo Lino Šiukštos pirmininkaujama kolegija.
Išanalizavę J. Martišiaus asmens bylą teisėjai priėjo išvados, kad per paskutinius vienerius metus stebimas nežymus teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia būtinybės nuteistajam ir toliau taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
„Tokia bausmė skiriama asmenims, nuteistiems už pačius sunkiausius ir pavojingiausius nusikaltimus, asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą“, – teismo nuomone, įvertinus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, šiuo metu negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Dar per anksti į laisvę
Pasak teisėjų, J. Martišius palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kalėjime vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, vengia destruktyvių grupių ir konfliktinių situacijų, tinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais, o laisvalaikiu užsiima kūrybine veikla – lanksto dirbinius iš popieriaus.
Be to, pabrėžė teisėjų kolegija, per bausmės atlikimo laikotarpį J. Martišiaus elgesys nebuvo nepriekaištingas, net 10 metų bausmės laiko jo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, todėl darytina išvada, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli.
„Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme privaloma įvertinti duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą, – atmesdamas J. Martišiaus skundą pažymėjo teismas. – Be to, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.“
Pasak teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir šiuo metu nuteistasis J. Martišius savo kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo nepripažįsta.
„Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, kalbėdamas apie kai kurias įvykdytas nusikalstamas veikas, yra linkęs sumenkinti jų svarbą, o kalbėdamas apie paskutiniąją (keturių žmonių nužudymą) nurodo, jog yra nuteistas už tai, ko nepadarė, apie tai, kad byla buvo sufabrikuota ir jis nuteistas nepagrįstai, nuteistasis J. Martišius nurodo ir paduotame skunde“, – teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, vis dar netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.
„Nuteistasis J. Martišius laikosi nesavikritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, jų pavojingumą, o visa tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais“, – akcentavo teisėjai.
Jie pažymėjo, kad nors savo skunde nuteistasis nurodė argumentus, susijusius su, jo nuomone, baudžiamosios bylos tyrimo metu atliktų veiksmų trūkumais ir pažeidimais, teismų atliktu netinkamu įrodymų vertinimu bei teismų šališkumu, tačiau paskirtos bausmės vykdymo stadijoje baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami.
„Nepaisant to, jog stebimi nežymūs, bet teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, t. y. nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, vis tik atsižvelgiant į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus ir sukeltus negatyvius padarinius (neigia kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo), į už juos kylančią atsakomybę, jo nusikalstamo elgesio riziką (nustatyta vidutinė pakartotinio nuteisimo rizika), elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, – neskundžiamoje nutartyje nurodė tesimas. – Todėl šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo nuteistajam J. Martišiui paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes pakeitus nuteistajam J. Martišiui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme nebus pasiekti bausmės tikslai.“
