Delfi primena, kad 2015 metais V. Grubliauskas mero rinkimuose dalyvavo kaip Liberalų sąjūdžio kandidatas, 2019 metais – kaip visuomeninis rinkimų komiteto „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ atstovas, o 2023 metais – kaip Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas.
– Nuo 2011 metų dirbate Klaipėdos miesto mero poste, trečioji kadencija greitu metu baigsis. Iki kurios dienos jūs dar būsite meru?
– Iki balandžio 20 dienos 10 valandos ryto, kai nauja taryba prisiekia.
– Kaip jūs atsiminsite šiuos 12 metų Klaipėdos miesto mero poste?
– Žinote, reikės labai daug prisiminti. Bus labai nelengva prisiminti, bet tai buvo išskirtinai įdomus, turiningas, kupinas įvykių, darbų, sprendimų, išbandymų metas, kurio, turbūt, nebuvo įmanoma net įsivaizduoti. Tai, kiek per tuos 12 metų visko patirta, visko išgyvena, – reikia laiko pabandyti perkratyti mintyse, prisiminti. Tačiau bet kuriuo atveju nesigailiu nė vienos dienos iš šių 12 metų, nes kad ir kaip garsiai tai skambės, bet tikrąja to žodžio prasme atidaviau save: savo mintis, savo širdį, patirtį, emocijas, gebėjimus, kiek ir kokių jų turiu, būtent gimtajam savo miestui.
– Su kokia nuotaika mero postą teks palikti tą balandžio 20 dieną?
– Sakyčiau, kad su labai sveikomis, labai racionaliomis, žmogiškai suprantamomis nuotaikomis. Tai yra tam tikras etapas, kurį sąmoningai suvoki kaip įveiktą kelią, kurį tu jau kaip ir nuėjai. Ir ko nors gailėtis ar graužtis – tikrai ne man. Kita vertus, puikiai suvokiu to pokyčio esmę, prasmę, turbūt – ir būtinybę. Taigi kažkokio virkavimo, graužaties ar ašarų tramdymų, kitų nurytų emocijų tikrai nėra. Tai gyvenimas, tai pokyčiai, kurie būtini, suprantami, suvokiami. Nors natūralu, kad emocinė būsena tikrai netradicinė, nes dar iki šiol nepatirta. 12 metų – labai ilga laiko atkarpa būnant vienu iš didžiausių Lietuvos didmiesčių vadovu. Kol kas niekas ilgiau šitoje pozicijoje, bent jau Klaipėdoje, neišbuvo.
– O ko naujajam Klaipėdos miesto merui A. Vaitkui palinkėsite?
– Aš jau palinkėjau per paskutinį tarybos posėdį taip ekspromtu, manau, tinka pakartoti – mylėkite Klaipėdą ir branginkite žmones.
– Ko jūs tikitės iš A. Vaitkaus kadencijos Klaipėdos miesto mero poste kaip klaipėdietis ir būsimas tarybos narys?
– Pakartosiu tai, ką jau pasakiau, – tikiuosi, kad tikrai mylės Klaipėdą ir brangins žmones. Tai apima tuos, kurie bus kartu su juo taryboje, tuos, kurie dirbs administracijoje, visus klaipėdiečius. Nepriklausomai nuo to, kas kam patiko, kas kam nepatiko, kas už ką balsavo. Visa tai jau yra istorija. Labai tikiuosi, kad tikėjimas tuo, kas buvo užsibrėžta, emocija ir jausmas neprapuls, o tik stiprės. Kad miestas žiūrės į priekį gana dinamiškai, bet kartu labai atsakingai dėliojant, prognozuojant ir planuojant visus žingsnius, veiksmus ir sprendimus. Reikia atiduoti visą save savo gimtojo miesto labui <…> ir sutelkti miestiečius jau ne tik rinkiminėmis batalijomis, nuomonėmis, nuostatomis ar pažadais, o konkrečiais darbais bei veiksmais, – ko iš jo tikisi bent jau didžioji dalis klaipėdiečių.
– Antrojo merų rinkimų turo metu Delfi kalbinti klaipėdiečiai, atidavę balsą, tarsi skirstė du kandidatus: konservatorius Audrius Petrošius – miesto kandidatas, o A. Vaitkus – uosto žmogus. Ar jūs įžvelgiate tokią skirtį ir kalbant apie naujojo mero A. Vaitkaus interesus, kad jis bus tik uosto reikalų meras?
– Klaipėdiečiai jau pasirinko, tad kvestionuoti nereikia, kas kaip ką įvardijo ir vertino rinkiminėse batalijose, tai jau istorija. Visada buvau už tai, kad ta amžina diskusija, ar miestas uoste, ar uostas mieste, ir liktų tik geranoriška diskusija. Mes iš tikrųjų turime kalbėti apie visus sprendimus, kurie prie miesto artintų uostą, sprendimus, ieškant vienovės ir tai priimant. Aš manau, kad tiek uostas be miesto, tiek miestas be uosto tikrai sudėtingai galėtų įsivaizduoti savo ateitį.
O įsivaizduoti ateitį neinant drauge bendrai labai sunku. Taigi aš kalbėčiau ne apie tai, kas su kuo siejamas, kas kam atrodo atstovaujantis, bet apie tai, kad žingsniai, sprendimai ir visi darbai būtų orientuoti į tai, jog paneigtų iš anksto formuojamus stereotipus, neva kažkas kažkam atstovauja. Aišku tik viena – naujasis meras privalo atstovauti miestiečių interesams. Jeigu tie interesai ne visada sutampa su uosto interesais, reikia ieškoti kompromisų, jų visada galima rasti.
– Dabar pokalbį norėčiau pakreipti apie rinkiminius skaičius. 2015 metais antrajame rinkimų ture surinkote 76 procentus balsų, 2019 metais – 55 procentus. O šių rinkimų rezultatas – penkta vieta pirmajame ture su maždaug 8 procentais balsų. Kaip paaiškintumėt šiuos skaičius ir rinkėjų nuotaikas?
– Ką čia dabar beaiškinti šiuos skaičius? Yra tokia statistika, tokie skaičiai, juos reikia vertinti kaip faktą. Tai, kad aš 3,5 šios kadencijos metų neturėjau planų tęsti kadenciją kaip meras, matyt, ir buvo vienas iš lemiamų faktorių. Buvo labai sudėtinga sugrįžti į tas politines varžybas ir stoti į gretas su tais, kurie nuo pirmos dienos apie tai ir kalbėjo, ir tam ruošėsi, kūrė strategijas, dalyvavo. Tai turbūt vienas iš esminių dalykų.
Kita vertus, tas suktas naratyvas, kad aš nuo kažko tarsi pabėgau, pas kažką atbėgau, – jis labai ryškinamas buvo, leisčiau net pasakyti – tendencingai tirštinamas. Nors aš nuo nieko nepabėgau, kadangi buvau laisvas politikas, neturintis jokios politinės partijos bilieto kišenėje. Tą naratyvą irgi buvo gana sunku paneigti. Matyt, visi šie faktoriai prisidėjo prie tokio rezultato, kuris, nors ir tikėtiną, bet politinės karjeros vingį padarė šiek tiek aštresnį, o nusileidimą kietesnį.
– Ir pats sakote, kad ne visą kadenciją galvojote, jog sieksite dar vienos. Gal galite paaiškinti, kas lėmė tokius jūsų sprendimo motyvus?
– Lėmė daug faktorių. Visų pirma, visą šią kadenciją tikrai maniau, kad Lietuvos socialdemokratų partija, kuri šalyje turi tvirtas pozicijas, o šie rinkimai tai ypač išryškino ir parodė, neatstovaujama Klaipėdos miesto taryboje. Kaip aš ir sakiau – tai yra praradimas ne tik LSDP, bet ir Klaipėdai. Centro kairiosios jėgos atstovavimo taryboje aš asmeniškai tikrai pasigedau. Tai buvo vienas iš motyvų, ypač bendraujant ir matant socialdemokratų merų Lietuvoje gana aktyvų ir dažniausiai sėkmingą veikimą.
Tai irgi buvo viena iš inspiracijų, padėjusi man priimti tokį sprendimą, kuris daug kam atrodė ne visai motyvuotas, suprantamas ar argumentuotas, bet man to pakako. Kita vertus, tikrai manau, kad turiu teisę rinktis, tiek kalbant apie politines partijas, tam tikras ideologines tos partijos nuostatas, rezultatus Lietuvos savivaldos kontekste, veikiančius merus, tiek ir tam tikras vertybines nuostatas, kurios, mano giliu įsitikinimu, nėra toli nuo bendražmogiškųjų vertybių. Visos šitos aplinkybės ir lėmė tokią pasirinkimo kryptį.
– Įvertinus LSDP rezultatus visos Lietuvos kontekste, kaip ir situaciją didmiesčiuose, – be to, kad Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turi LSDP atstovų taryboje, merų rezultatai juose socdemų nedžiugina. Tad, žvelgiant į jūsų asmeninius rinkimų rezultatus, ar nebuvo klaida persigalvojus, kad nebesieksite dar vienos kadencijos, jos siekti su LSDP vėliava?
– Visą laiką sakiau ir galiu pakartoti, kad pirminiu tikslu kėliau ne asmeninę politinę ambiciją ją realizuojant ketvirtoje mero kadencijoje, bet pirmiausia padaryti viską, kad LSDP partijos frakcija atsirastų Klaipėdos miesto taryboje. Tai buvo prioritetas. Ir, kaip matote [Klaipėdos miesto taryboje, be V. Grubliausko, dirbs dar du LSDP atstovai – red. past.), ją įgyvendinau kartu su kolegomis. Lyginant nuo 0, kuris buvo šioje kadencijoje, su trimis tarybos nariais, kurie bus naujojoje taryboje, šis siekis ir mano ambicijos dalis buvo įgyvendinta gana aiškiai. Ir tai yra faktas. Kitas dalykas, kalbant apie didmiesčius ir LSDP merus, tai nesakyčiau, kad socialdemokratai kažką prarado. <…>. Tiesiog kol kas nepasipildė merų didmiesčiuose skaičiumi, bet aš manau, kad tai yra procesas, kuriam reikia dar šiek tiek laiko. Kita vertus, frakcijos didžiųjų miestų tarybose yra tam tikra paraiška ateičiai. Svarbu ją teisingai ir racionaliai išnaudoti.
– Paraiška ateičiai kaip stipresnei jėgai šitoje savivaldybėje? Konkrečiai Klaipėdos mieste, numanant, kad kitas meras čia bus LSDP atstovas?
– Linija, kylanti aukštyn, reikštų, kad turbūt ateis laikas. Ir, tikiu, kad ateis laikas, kai Lietuvos didmiesčiai netaps tam tikra balta dėme Lietuvos merų žemėlapyje. Ir kad ateis tas laikas, kada matysime socialdemokratų merus ne tik mažesniuose miestuose, rajonuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Turbūt tam dar šiek tiek laiko reikia.
– Pone Grubliauskai, po šios kadencijos, kai būsite LSDP atstovas taryboje, ar siektumėte dar kartą Klaipėdos miesto mero posto kituose rinkimuose?
– Žinote, tai yra klausimas, kurio net sau niekada neuždaviau, bent jau pastaruoju metu. Tikrai galiu pasakyti, kad tokios ambicijos šiandien neįsivaizduoju, o kad kiltų ji dar po ketverių metų, irgi neįsivaizduoju. <…>. Tikrai ne. Manau, kad ne amžius čia turėtų lemti, bet kiti argumentai ir motyvai: būsimų merų Klaipėdoje pasirinkimų tendencijos, kriterijai. Tikrai, bent jau šiandien savęs neįsivaizduoju grįžtančio į tą pačią [upę – aut. past.], kai jau dabar esu atsitraukęs ir su tuo susigyvenęs.
– Noriu dar kartą grįžti prie balandžio 20 dienos. Jūs esate vienas iš trijų LSDP atstovų Klaipėdos miesto taryboje. Kaip šitą darbą įsivaizduojate ir gal jau aiškėja valdančiosios koalicijos kontūrai? Būsite opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje?
– Iki tos balandžio 20 dienos dar yra laiko. Nuo pat pradžių sakiau, kad, kalbant apie darbus, kurių pradėta labai daug, kai kurie – visiškai netoli pabaigos, bet šiek tiek laiko pabaigti dar reikia, be abejo, būnant valdančiojoje daugumoje galimybės būti tame procese iki pabaigos žymiai didesnės. Kitas dalykas – opozicija, ar tai savivaldoje, ar aukštesniame lygmenyje, yra ta pozicija, kuriai kokio nors kvietimo nereikia, ten galime be kvietimo atsidurti, – kelias gana paprastas. Tapimas daugumos nariu, jeigu tu jos neformuoji, jau priklauso nuo pakvietimo ir tavo sprendimo. Šiuo atveju, manau, perspektyva yra gana reali dalyvauti daugumoje. Tam tikrų diskusijų ir kalbų tikrai būta.
Manau, kad galutiniai sprendimai paaiškės kitą savaitę. Jeigu kalbėtume apie darbą būsimoje taryboje, nematyčiau labai didžiulio skirtumo, kurioje pozicijoje dirbi, – daugumoje ar opozicijoje. Svarbu, kad tavo žinios, patirtis, patyrimai, įžvalgos tarnautų gimtojo miesto interesui. Tai ar tu būsi vienoje, ar kitoje pusėje, juk neveiksi prieš Klaipėdos interesą. Tik tiek, kad, būnant daugumoje, tų galimybių, įrankių tai įgyvendinti daugiau, to nereikėtų vynioti į vatą. Na, o opozicijoje vieta visada yra laisva.
– Kitais metais vyks treji rinkimai: prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo. Jūs jau vėl esate po partine vėliava. Sakykite, gal netyčia turite planų kuriame nors iš šių rinkimų biuletenių pasirodyti?
– Klausimas geras. <…>. Kaip čia diplomatiškai atsakyti... Kadangi esu solidžios, didžiausios ir šiandien populiariausios partijos narys, bet kuriuo atveju, esu šios partijos narys, tad, laikydamasis nustatytų tvarkų, statuto reglamentų ir panašių dalykų, turbūt norėčiau atskirti du dalykus – perspektyvas, kurias aš matau, nuo to, kaip jos derės su bendrapartine nuostata.
– Tai kokios jūsų perspektyvos, ką jūs manote?
– Manau, kad esu pasiruošęs turimas žinias, turimą potencialą panaudoti geriausiu būdu, ko reikėtų šiuo atveju organizacijai, kurios narys aš esu. Jeigu ji matys mano potencialą, mano galimybes, aišku, naudą pirmiausia Lietuvai, kalbant apie tas tris pozicijas, matys mano, kaip čia pasakyti, galimybių išnaudojimą nacionaliniame kontekste Lietuvai, aš tikrai nebėgčiau nuo to. Bet sprendimai jau nebėra vienasmeniški. Čia ne tas atvejis, kai kuri komitetą, turėdamas ambiciją savivaldoje. Čia yra šiek tiek kita lyga, kitas politinis sezonas ir kitas žaidimo žanras.
– Jei partija siūlytų dalyvauti rinkimuose kuriuose nors iš tų trijų, kurie vyks kitais metais, jūs automatiškai nesakytumėte „ne“?
– Stengiuosi niekada nesakyti „ne“, jeigu yra galimybė pasakyti „taip“. Tikrai turiu patirties, kalbant bent jau apie Seimo rinkimus, – beveik dvi kadencijas esu buvęs Seimo nariu, patirties ir suvokimo tikrai turiu. Juo labiau žinios ir praktika, patirtis savivaldoje per 12 metų mero pozicijoje – irgi yra tam tikras turtas, kurį, aš manau, išnaudoti būtų galima. Sakyčiau, esu pasiruošęs amuniciją derinti su ambicija, bet čia turėtų dalyvauti partija, kurios narys aš esu.