Atakoms buvo pasiruošta
Prieš NATO viršūnių susitikimą Vilniuje buvo baiminamasi dėl įvairių provokacijų iš Baltarusijos ar iš Rusijos pusės. Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pranešė, kad susitikimo metu buvo fiksuota dešimtys įvairių informacinių ir kibernetinių atakų. Situaciją jis komentavo Žinių radijo laidoje „Pozicija“.
„Tiek, kiek pajėgų buvo iškelta saugumui užtikrinti, tiek fiziniam, tiek kibernetiniam, informaciniam ir visuose spektruose – na, turbūt, Lietuvoje dar tiek nėra buvę ir tų incidentų buvo užkardyta nemažai. Patyrėme nuolatines kibernetines atakas visą šį laikotarpį, aš jau nekalbu apie informacines, dezinformacines ir kitas. Kai kurios iš jų pasiekė savo rezultatą, sakykime, kai kurie tinklalapiai buvo neprieinami, bet, galima pasakyti, kad tokių kritinių įvykių, incidentų, kurie būtų sutrikdę NATO renginį ir, kad mes sakytume, kad jis buvo nesėkmingas – neįvyko. Tas yra labai gerai“, – teigė jis.
Anot K. Budrio, vis dar vyksta keli didesni įvykiai dėl to, kas įvyko, todėl kai kuriuos rezultatus sužinosime tik vėliau.
„DDoS“ tipo atakos
NATO viršūnių susitikimo metu, socialiniame tinkle „Telegram“ įsilaužėliai, pasivadinę „Iš Rusijos su meile“, pasiekė neviešus NATO viršūnių susitikimo organizatorių duomenis apie renginio apsaugą, sužinojo už tai atsakingų pareigūnų pavardes, delegacijų judėjimo maršrutus ir kitas detales. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas pasakojo, kad NATO viršūnių susitikimo metu buvo patirta nemažai vadinamųjų „DDoS“ tipo atakų.
„Rezultatai rodo, kad sekėsi tikrai gerai, bet reikalų buvo. Jeigu lyginant kasdieninę kibernetinę erdvę ir visokius bandymus, įvykius ir net incidentus, tai labai taip stambiai, kokius 2-3 kartus daugiau aktyvumo buvo šiek tiek prieš patį renginį ir renginio metu“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, „DDoS“ atakų metu buvo paliesti įvairūs taikiniai, pradedant nuo žiniasklaidos priemonių grupių, įvairiausių kompanijų, baigiant finansų sektoriumi.
„Apie „DDoS“ atakas visi kalbame, žinome, mokame su tuo gyventi. Jų buvo daug, kai kurios organizacijos puikiai susitvarkė, kai kurioms reikėjo pasitvarkyti jau pačių atakų metu. Dar papildomai norėčiau akcentuoti, ką mažai ir viešojoje erdvėje kalbėjome, tai tylioji pusė mūsų šalies, kritinės funkcijos ir paslaugos – per visą šitą laikotarpį irgi buvo bandymų jas paveikti vienaip ar kitaip, bet jos išliko sveikos. Apie tai mažai kalbėjome, nes kažkokių sutrikimų nebuvo. Čia svarbi ta tylioji grupė ir pati svarbiausia viso to renginio, ir ne tik renginio metu mūsų šalyje“, – teigė L. Ališauskas.
Poveikis nebuvo pajaustas
Situaciją įvertino ir kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
„Atakų mes turėjome šimtais. Aš manau, suaktyvėjimas buvo, nes buvo ieškoma atskirų skylių serveriuose, kad tas resursas būtų panaudotas atakai valstybėje, kad nereikėtų iš interneto atakuoti lietuviškų resursų, o, kad iš lietuviškų serverių, kurie yra privačiose rankose, būtų galima atakuoti valstybines institucijas“, – teigė jis.
Anot M. Pereščiaus, kadangi tokių pasikėsinimų mastas buvo mažas – poveikis nebuvo pajaustas.
„Įsilaužimas į radijo stotį – sakyčiau, įsilaužimas iš išorės, į prekybos centrą ar Pilies gatvę, kurioje yra ekranas apkrėstas – aš vadinčiau kaip fizinį įsilaužimą, priėjus su kompiuteriu ir įsilaužus į vietoje stovintį įrenginį. Aš manau, kažkas tiesiog sėdėjo, naudojosi vietiniu Wi-Fi, naudojosi vietiniu ryšiu ir atrado resursą, kuris buvo neuždarytas ir prie jo prisijungė, pakeitė playlist‘ą. Tai nėra kažkoks kosmosas“, – teigė jis.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
