Sankcijos – tik 15-20 žmonių?
Dar praėjusią savaitę Europos Tarybos vadovas Charles'is Michelis po video konfernecijos su ES šalių vadovais pranešė, kad netrukus ES įves sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams – „esminiam skaičiui asmenų, atsakingų už prievartą, represijas ir rinkimų rezultatų falsifikavimą“.
Ketvirtadienį ir penktadienį Berlyne įvyks ES užsienio reikalų ministrų neoficialus susitikimas („Gymnich“), kuriame be kitų klausimų žadama aptarti Baltarusijos situaciją. Tiksliau, bus pateiktas pasiūlymas dėl sankcijų: kam ir kaip jos bus taikomos.
„Tiksliai negaliu pasakyti, bet mano nuomone, bus tarp 15 ir 20 asmenų, – antradienį Briuselyje akredituotiems žurnalistams neoficialiai kalbėjo aukštas ES pareigūnas. – Tačiau ministrams pateiktas skaičius nebūtinai gali atitikti galutinį rezultatą. Dalis asmenų gali būti išbraukta iš sąrašo, nes mes galime neturėti įrodymų, arba kiti žmonės gali būti įtraukti. Šiuo metu užbaiginėjame sąrašą pagal valstybių-narių bei mūsų atstovybės Minske pateiktą informaciją.“
Pasak diplomatų, 15-20 asmenų sąrašas nuteikia pozityviai. Anksčiau kalbėta apie mažiau nei dešimtį. Vis dėlto ir dabartinis skaičius yra simbolinis bei Lietuvos, Lenkijos ir kitų Baltijos šalių nelabai tenkinantis. Lietuva pasisako už didesnį sąrašą.
„Sankcijų tikslas – kaip visada, pakeisti elgesį, kuris, mūsų manymu, yra blogas Baltarusijos žmonėms. Todėl mūsų sankcijos nukreiptos prieš asmenis, kurie dalyvavo rinkimų klastojime ir represijose. Mes nelaikome sankcijų baudimo priemone, mes nesame teisėjai, nesame policija. Mes norime pakeisti politinį elgesį“, – aiškino minėtas aukštas ES pareigūnas.
Diplomatų teigimu, svarbiausia, kad būtų sutarta, jog tai pirmas žingsnis ir jei situacija nesikeis, bus imtasi papildomų veiksmų.
Kremlius siunčia savo žmones
Tačiau kol kas neatrodo, kad Aliaksandras Lukašenka linkęs į kompromisą su opozicija. Viena iš priežasčių – Vladimiro Putino parama. Pranešama, kad į Minską atvyko visa delegacija iš Maskvos padėti A. Lukašenkai: nuo propagandistų iki karinių patarėjų. Tai, beje, nėra jokia naujiena Briuseliui.
„Labai įdomu, kaip žaidžia: Rusija siunčia savo žmones padėti A. Lukašenkai“, – teigė aukštas ES pareigūnas ir pridūrė, kad šis klausimas bus aptariamas ES užsienio reikalų ministrų susitikime. Jis taip pat paminėjo, kad šiuo metu radikaliai pasikeitė Baltarusijos politika Rusijos atžvilgiu: jei pastaruosius kelis metus A. Lukašenka priešinosi susitarimams ir integracijai bei labai lėtai dreifavo tolyn nuo Maskvos, tai viskas vyksta atvirkščiai.
„Taigi, jei klausiate manęs, ar V. Putinas padeda siekti nacionalinio dialogo. Mano atsakymas: ne. Jis turi kitų interesų“, – žurnalistams kalbėjo pareigūnas.
Rusija – tarpininkas ar kliūtis?
Apie Rusijos kišimąsi ar net hibridinio karo veiksmus Baltarusijoje kalbėta ir antradienį vykusiame Europos Parlamente vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Tarkim, lenkas Jacekas Saryuszas-Wolskis pareikalavo išmesti Rusiją iš SWIFT sistemos dėl kišimosi į Baltarusijos reikalus, nes esą be Kremliaus paramos A. Lukašenkos režimas iškart žlugs.
Kita dalis europarlamentarų optimistiškai kalbėjo, kad į derybas būtina įtraukti Rusiją ir ji turėtų priversti A. Lukašenką kalbėtis su opozicija. Europarlamentaras iš Vokietijos Reinhardas Butikoferis pasiūlė Rusiją vilioti Armėnijos, kur 2018 m. irgi įvyko protestai ir tuometinė valdžia pasitraukė, bet šalis išliko Rusijos įtakos sferoje, variantu.
EP diskutuota ir apie sankcijas Baltarusijai. Dauguma joms pritarė. Tuo tarpu europarlamentaras Petras Auštrevičius pažymėjo, sankcijos „turėtų būti taikomos ne 30-40 asmenų, bet visai vidurinei Baltarusijos rinkimų sistemos grandžiai, žmonėms, kurie pasirašinėjo suklastotus rinkimų protokolus.“ Pasisakė ir kiti du europarlamentarai iš Lietuvos – Juozas Olekas ir Andrius Kubilius, kuris be kita ko paragino Europos Komisiją ruošti 3-4 mlrd. eurų paramos planą „demokratinei Baltarusijai“.
Žinoma neapseita ir be „įdomių“ pasisakymų. Graikas komunistas Kostas Papadakis, tarsi jį filmuotų „Russia Today“ ar „Sputnik“, rėžė kalbą apie sąmokslą, koks esą jau buvo įvykdytas Sirijoje ir Ukrainoje, kalbėjo apie Baltijose šalyse esą kalėjimuose esančius politinius kalinius. Nuo neatsiliko ir ispanas Manu Pineda emocingai kalbėdamas apie tariamai protestuotojų agresiją prieš Baltarusijos pareigūnus, JAV Baltųjų rūmų kyšančias ausis, NATO puolimą ir t.t.
„Jie ir dabar mano, kad SSRS žlugimas yra klaida, kaip ir V. Putinas. Ispanas neišmano situacijos ir naudojasi ideologinė indokrinacija. Iš šalies mes žinome, kas tą dalyką daro. Tai nestebina. Jie kartoja tą pačią dainelę. Aš linkėčiau kolegoms ideologiškai pasveikti ir pažvelgti į realybę“, – po posėdžio „Delfi“ teigė P. Auštrevičius.
Iš Vilniaus kreipėsi C. Cichanouskaja
Vis dėlto antradienio „vinis“ EP buvo Baltarusijos opozicijos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos video pasisakymas, kuriame ji išdėstė savo poziciją ir požiūrį į situaciją tėvynėje.
„Ši revoliucija nėra geopolitinė, tai nei prorusiška, nei antirusiška revoliucija, tai nėra ir antieuropietiška ar proeuropietiška revoliucija, tai – demokratinė revoliucija“, – smarkiai besijaudindama kalbėjo ji iš Vilniaus. Ji taip pat pakartojo, kad siekia naujų laisvų ir sąžiningų rinkimų bei yra pasiruošusi dialogui su Baltarusijos valdžia.
„S. Cihanouskajos prisistatymas pateikė daug informacijos – apie tai kalbės kolegos. Jau sukurta politinė žinutė. Esu įsitikinęs, kad net pirmojoje EP sesijoje rugsėjo mėnesį galime turėti diskusiją ar rašytinį pareiškimą dėl Baltarusijos. Visa tai gali nuvesti į visų pirma prie ES politikos peržiūrėjimo ir veiksmų plano sukonstravimo, kad neužsitęstų ši krizė“, – komentavo P. Auštrevičius.