Kinijos ambasada Vilniuje veikia, bet patekti į ją ne taip ir paprasta – iš visų pusių kameros. Pasitikęs atašė pranešė, jog ambasada pustuštė.
„Dabar čia diplomatijoje dirbu tik aš vienas, mūsų ambasadorius jau 2021 metais grįžo į Kiniją“, – teigė pašnekovas.
Penktadienį Lietuvą pasiekė žinia, jog Kinija viliasi atkurti santykius su Lietuva į „įprastas vėžes“. Taip teigia Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja. Teigiama, nors ir yra skirtumų kai kuriais klausimais, konfrontacija ir izoliacija sukels tik dar daugiau nesusipratimų. Taip pat neprarandamas pasitikėjimas Kinijos ir Lietuvos santykiais ir nuoširdžiai tikimasi, kad jie vėl sugrįš į įprastas vėžes.
„Kinija nori skatinti, mes norime bendradarbiauti su Lietuva, labai norime, kad santykiai gerėtų ir gerėtų“, – sakė pašnekovas.
„Mes tą naujieną priimame gana santūriai. Ne Lietuva pagadino tuos santykius. Mes žinome, kad diplomatinius santykius nutraukė Kinija po mūsų vadinamos prekybos atstovybės atidarymo taivaniečių Lietuvoje“, – šnekėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas (LSDP) Remigijus Motuzas.
Kinija apie tokį siekį paskelbė likus kelioms dienoms iki Europos Komisijai priimant sprendimą, ar tęsti bylą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl ekonominės prievartos prieš Lietuvą.
„Mes tikimės, kad ji bus tęsiama. Manau, tai jaučia ir Kinija. Nemanau, kad be reikalo gimė tas pareiškimas“, – kalbėjo R. Motuzas.
„Jai svarbi Europos rinka, apie galimybę eksportuoti elektrinius automobilius, kitą technologiją“, – pabrėžė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (DS-VL) Giedrimas Jeglinskas.
Dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
„Kodėl kažkokie komunistai, didžiausi komunistai pasaulyje, nuo kurių rankos žuvo milijonai žmonių – daug didesni milijonai nei nuo rusų komunistų – kodėl mes turime jiems pataikauti? Nuo kada tokie instinktai atsirado?“ – tvirtino Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas (TS-LKD) Žygimantas Pavilionis.
„Noriu patikslinti, kad ne atkurti santykius ir gerinti, bet diplomatinius. Tai nenormalu, kad didelėje valstybėje mes neturime savo atstovo ir tų santykių nėra“, – aiškino R. Motuzas.
„Mano interesas yra normalizuoti santykius taip, kad mes galėtume bendrauti, kaip numatyta įvairiose konvencijose, diplomatinėse sutartyse ir tarptautinėse diplomatinių santykių tradicijose. Turime turėti savo ambasadą Pekine. Norime, kad ir Kinija savo turėtų mūsų šalyje. Tačiau negalime ignoruoti Kinijos paramos Rusijos karinei pramonei“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Vienintelis dalykas, kurį turi padaryti pati Kinija – atstatyti savo diplomatinį atstovavimą Vilniuje“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius taivaniečių atstovybę. Tuomet Pekinas ir sumažino diplomatinį atstovavimą ir, anot šalies pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.
„Kinija nieko nedaro šiaip sau. Jie nori rinkos, jiems reikia Europos. Atsargiai vertinčiau – ji siekia pažeisti tvarką, kaip ir Rusija, ji remia karą, toliau bullying (liet. – tyčiojasi) iš Taivano ir neatmeta galimybės pasiimti Taivaną karine galia“, – sakė G. Jeglinskas.
„Manau, kad Kinijos situacija taps sudėtingesnė Trumpui atėjus į valdžią. Jis prabyla apie sankcijas“, – nurodė R. Motuzas.
Išsamiau:
