Tipinė reakcija su naujumo prieskoniu
Pratybas, kurias praėjusią savaitę surengė Kinija aplink Taivaną, Pekinas pats vadino „griežta bausme už separatistinius aktus“. Pasak KTU politologės V. Mačikėnaitės–Ambutavičienės, pagrindinė to priežastis – įvykę prezidento rinkimai Taivane.
„Daugiausiai tai yra susiję su prezidento rinkimais Taivane. Svarbu paminėti, kad šiuos rinkimus laimėjo tos partijos kandidatas, kuris oficialiai sako, kad Taivanas jau yra nepriklausoma valstybė.
Dabartinė užduotis – toliau vystyti ir plėtoti Taivano diplomatinius santykius su kitomis šalimis.
Konkrečiai taikinys Kinijos ir yra naujoji administracija. Iki šiol buvo tos pačios partijos prezidentas.
O kitas svarbus momentas – tai nėra kažkas išskirtino, netikėto, neįprasto. Tai yra tipinė, net sakyčiau, Kinijos žinutė Taivanui, kai ten garsiau girdisi nepriklausomybės siekis, šauksmas, jeigu taip galima pasakyti“, – Žinių radijo eteryje situacijos vertinimą pateikė KTU politologė.
Panaši situacija stebėta ir 1996 metais, kai Taivane įvyko pirmi demokratiniai rinkimai. Tad tai jau tampa gana tipiniu Kinijos atsaku, kalbėjo V. Mačikėnaitė–Ambutavičienė.
„Tuometinis prezidentas kalbėjo apie tai, kad galima pradėti kalbėti apie dviejų šalių santykius, kaip apie dvi valstybes: Taivanas ir Kinijos liaudies respublika. Tada Kinija irgi surengė masines pratybas, atsakas buvo ir iš JAV. Tai eskalavosi į krizę ir įtampa buvo tikrai labai didelė. Tada buvo kalbama, kad tai galėtų vesti ir prie karinio konflikto.
Šiuo metu to nematome, bet tai yra Pekino ne tai, kad tipinis, buvo ir naujų elementas, bet labai aiškus signalas, kad Pekinas netoleruoja ir yra griežtai prieš Taivano nepriklausomybę. Ir tolesnių žingsnių nepalaikytų“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi KTU politologė.
Jau kelis metus pratybos vyksta Taivano blokados principu, tas pats scenarijus panaudotas ir praėjusią savaitę. Bet naujų dalykų atsirado ir šį kartą, kalbėjo Žinių radijo pašnekovė.
„Bet nauja, tai, ko nebuvo prieš metus, dar daugiau, tai, kad įsitraukė Kinijos pakrančių apsaugos tarnybos, tad toks platesnis institucinis įsitraukimas ir koordinavimas.
Kinija anksčiau gerbdavo, nors niekada nepripažino, liniją, skiriančią Taivaną nuo žemyninės Kinijos dalies. Šį kartą jau buvo ši riba peržengta – lėktuvai ją kirto. Kaip ir būdinga Kinijai, žingsnelis po žingsnelio kiekvieną kartą po mažą riekelę lyg ir eina tolyn. Ir tuos veiksmus po labai neženkliai eskaluoja“, – kalbėjo KTU politologė.
O retorika iš Pekino irgi rodo, kad Kinija rimtai žiūri į situaciją.
„Norėčiau pabrėžti, kad yra tie trys vadinami pamatiniai Kinijos interesai. Šalies prezidentas irgi yra ne kartą sakęs, kad Kinijos pamatinius interesas Kinijos gintų net ir jėga, jeigu prireiktų. Vienas iš tų interesų yra teritorinis vientisumas, įskaitant ir Taivaną.
Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti tai, kad nėra jautresnės temos Kinijai nei Taivanas. Būtent tai retorika ir rodo, kad yra labai rimtai į tai žiūrima. Gali būti imtasi priemonių“, – kalbėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto politologė dr. V. Mačikėnaitė–Ambutavičienė.
Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovė tikino, jog sunku įsivaizduoti, kad dabartinio Taivano prezidento administracija išsigąstu ir pakeistų politikos kryptį.
„Reikėtų nepamiršti, kad dabartinis prezidentas yra tarsi tęstinumas. Jis dirbo prezidento administracijoje ir prieš tai, tad yra gerai susipažinęs, gerai supranta situaciją. Ir ilgus metus stebėjęs iš vidaus, jo sprendimai, pasisakymai ir komentarai, ar per inauguracijos kalbą pasakytos mintys tikrai nėra skubotos, neapgalvotos, ar svyruojančios. Tad pokyčių nereikėtų tikėtis.
Bet kartu reikėtų pabrėžti ir tai, kad užsienio stebėtojai labai dažnai akcentuoja artimiausioje ateityje galimo Kinijos inicijuoto karinio konflikto ir bandymo jėga perimti Taivaną.
Bet kalbant su pačiais taivaniečiais, tarptautinių santykių specialistai Taivane, tos nuotaikos yra šiek tiek kitokios, taip švelniai pasakius“, – pasakojo KTU politologė.
Anot KTU politologės V. Mačikėnaitės–Ambutavičienės, jie žvelgia lyg ir racionaliau.
„Jų pozicija tokia, kad neįmanoma visiškai paneigti, kad tokia tikimybė yra, nes tai itin svarbus klausimas pačiai Kinijai. Bet tuo pačiu jie pripažįsta, kad stabilumas Kinijai, konflikto nebuvimas šiame regione yra labai svarbus.
Nes tai yra pagrindiniai prekybos keliai, ekonomikos ryšiai su Taivanu yra labai svarbūs. Nereikėtų taip lengvai spekuliuoti apie konfliktą ir tokį scenarijų, kuris labai greitai galėtų virsti realybe. Tas vaizdas yra sudėtingesnis ir abi pusės žaidžia savo žaidimą. Taivano prezidentas taip pat“, – situacijos vertinimą laidoje „Aktualusis interviu“ pateikė pašnekovė.
„Laiko neatsuksime“
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto politologė dr. V. Mačikėnaitė–Ambutavičienė taip pat atsakė į klausimą, ar Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo pakeitimas atšildytų Vilniaus ir Pekino santykius.
„Vienareikšmiškai atsakyti sunku, bet tuo pačiu ir nesunku. Nesunku ta prasme, kad Taivano klausimas, kaip ir sakiau, yra pagrindinis ir esminis klausimas Kinijai ir čia negali būti jokių derybų. To pasekmes mes ir matėme, kai Taivaniečių atstovybė buvo atidaryta Lietuvoje.
Šitas žingsnis jau yra žengtas, žala, pasekmės jau buvo, laiko atgal čia neatsuksime. Dėl to per daug nereikėtų jaudintis.
O dėl to, ar pakeitus pavadinimą, ar kažkas būtų atstatyta, normalizuota ir situacija ištaisyta? Svarbu prisiminti, kad Kinija taip lengvai Taivano klausimo nepamiršta ir neištrins iš santykių su Lietuva. Tą kainą mes mokėsime dar labai ilgai“, – tikino pašnekovė.
V. Mačikėnaitė–Ambutavičienė ragino greito rezultato ir situacijos ištaisymo nesitikėti.
„Tai galbūt ir nereikėtų ties tuo per daug sukti galvos“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo KTU politologė.
