„Kinijos užsienio reikalų ministras neseniai lankėsi Prancūzijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje. Prancūzijoje ir Vokietijoje jis gelbėjo blogėjančius santykius. Tačiau kodėl tokia svarbi Norvegija?
Visada maniau, kad pirmas didelis naujas karinis konfliktas bus dėl Taivano – todėl ir ėmiausi Taivano klausimo parlamente. Ir tik vėliau bus Ukraina/Modova. Klydau. Trečias didelis susidūrimas tarp Kinijos/Rusijos ir Vakarų bus dėl Arkties“, – feisbuke rašė M. Maldeikis.
Jo teigimu, Kinijai, o kartu ir Rusijai, Arkties regionas įdomus dėl praktinių naudų.
„Pasaulinis atšilimas ir tirpstanti Arkties ledo kepurė reiškia atsirandančią prieigą prie milžiniškų energetinių resursų. Tačiau dar svarbiau ilgalaikėje perspektyvoje yra Šiaurės jūrų transportavimo keliai.
Visa tai suprasdama Rusija vis aktyviau veikia regione, pradėdama Arkties militarizavimo programą. Ja siekiama projektuoti galią regione ir apsaugoti Šiaurės laivyno bazes Kolos pusiasalyje. Apleistos karinės bazės modernizuotos, sukurtos specialios paskirties arktinės brigados. Kaip visada – statomi Potiomkino dvarai“, – tęsė Seimo narys.
M. Maldeikis atkreipė dėmesį, kad NATO saugumo situaciją iš esmės keičia Suomijos ir Švedijos narystė NATO.
„Nepaisant Rusijos aktyvumo, Vakarai vis dar naiviai tikėjosi, kad vyraus abipusiai naudingas bendradarbiavimas energetikos srityje, ypač aktyvus buvo Exxon‘as. Invazija Ukrainoje reiškė visų šių vilčių žlugimą. Suomijos ir vėliau Švedijos narystė NATO regiono saugumo situaciją keičia iš esmės. Kartu su Norvegija dabar jos galės dominuoti regione.
Visa tai mato Kinija. Arktis, švelniai tariant, nuo jos tolokai, tačiau suprasdama kokios galimybės šylant klimatui atsiras Arkties regione, ji ieško galimybių. Dabar per Arkties Tarybą, nes ten dabar priimami svarbiausi regionui sprendimai. Dabar pirmininkauja Rusija, vėliau pirmininkavimą perima Norvegija. Jai ypač svarbus Šiaurės kelias jos prekėms“, – rašė politikas.
„2018 m. Kinija priėmė „Kinijos Arkties politiką“, kurioje save projektuoja jau kaip „arti Arkties esančia valstybe“. Jame pabrėžiama, kad (kintančios) Arkties sąlygos daro tiesioginį poveikį Kinijai, jos ekologinei aplinkai ir jos ekonominiams interesams žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, jūrų pramonės ir kituose sektoriuose.
Artėjantis Norvegijos pirmininkavimas Tarybai reiškia, kad gali būti priimti strateginiai sprendimai dėl regiono. Kinija nori tame dalyvauti – todėl reikia atstatinėti santykius, kurie buvo labai pašliję, kai Kinija įvedė sankcijas norvegams“, – pridūrė M. Maldeikis.