Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro vyr. specialistas Arvydas Kumpis laidoje paaiškino, kad Xi Jinpingas suvažiavime kalba ir apie ekonominius, ir apie geopolitinius šalies niuansus.
„Pagrindinė informacija, kuri mus pasiekia, yra ta, kad valdžioje esanti Komunistų partija siekia toliau tvirtinti Kinijos globalų vaidmenį, neapleisti esamųjų krypčių – tęstinumas, kuris iš principo yra jau nuo pirmojo Xi Jinpingo laikotarpio įsitvirtinęs, nuo 2012-ųjų metų“, – sakė ekspertas.
Visgi, pasak jo, Xi Jinpingas nieko labai naujo vidaus auditorijai nepasakys, tad, A. Kumpio vertinimą, suvažiavimą galima laikyti savotišku „viešųjų ryšių aktu“, kuriuo užsiima Komunistų partija.
„Labai svarbu šiuo metu yra sustiprinti pasitikėjimą tęstinumo galimybe, nes matydami šiek tiek, švelniai tariant, sumenkusias ekonominio augimo tendencijas, išaugusį jaunimo nedarbą, galima jausti tam tikras nuotaikas visuomenėje, kurios galbūt yra kiek neraminančios Komunistų partiją. Tad siekis parodyti sau, kad tęstinumas yra ir kad jo bus laikomasi, yra labai svarbu“, – paaiškino VDU ekspertas.
Seimo narys Matas Maldeikis atkreipė dėmesį, kad Kinijos ambicijos užimti Taivaną buvo artikuliuojamos dar nuo tada, kai komunistai laimėjo prieš nacionalistus, kurie išsikėlė į šią salą.
„Taivaniečiai su tuo gyvena visą savo istoriją. Paskutiniu metu retorika galbūt šiek tiek pasikeitė, nes Xi personalinis kultas yra – jam labai svarbu parodyti, kad Taivano užėmimas yra laiko klausimas, tokiu būdu įtvirtinant Kinijos dominavimo pasaulyje darbotvarkę, nes Kinija turi tikslą iki 2049 metų tapti dominuojančia šalimi pasaulyje. To negali daryti, kol nesujungei tos Kinijos, kaip jie ją traktuoja“, – paaiškino parlamentaras.
Jo teigimu, kiek anksčiau JAV pareigūnai prognozavo, kad Pekinas sprendimą užimti Taivaną priims iki 2027 metų, tačiau dabar nurodo, jog tai gali nutikti anksčiau.
„Aš esu įsitikinęs, kad tai susiję su tokia situacija, kuri yra pačios Kinijos viduje, ką minėjo ir kolega – mes matėme, kad Kinija susiduria su labais dideliais ekonominiais iššūkiais, labai prasta demografija, kiti iššūkiai.
JAV prieš kelias dienas realiai pradėjo technologinį karą su Kinija, uždrausdami tam tikrus dalykus dėl puslaidininkių, – kad JAV piliečiai turi išeiti iš firmų ir grįžti į JAV arba praras pilietybę, neįleisti į Kiniją didžiosios dalies puslaidininkių. Pradedamas Kinijos stabdymas“, – sakė M. Maldeikis.
„Visus tuos faktorius skaičiuodama, Kinija supranta, kad jos pakilimo laikas baigiasi, o šalyje yra labai stiprus ir augantis nacionalistinis požiūris į pasaulį ir jį reikia Komunistų partijai kažkiek nuraminti, duodant kraujo, kad štai, žiūrėkite, mes, kaip komunistai, darome tai, kas yra Kinijos interesams, nepaisant ekonominių problemų, mes judame į priekį. Taivano paėmimas šioje darbotvarkėje būtų labai logiškas žingsnis“, – tęsė jis.
M. Maldeikio teigimu, Europai Taivano klausimas yra svarbus, nes geopolitiniai judesiai visada turi globalias pasekmes.
„Tai yra konstruktai“, – akcentavo Seimo narys.
„Jei Taivanas būtų užimtas, tai stiprėjanti Kinija ten, kuri parodo, kad ji gal ineklausyti tarptautinių normų, yra pavyzdys Rusijai mūsų regione, ką ji pradėjo daryti Ukrainos atžvilgiu. (…) Dabar jau šiame pasaulyje viskas liečia ir mus“, – pabrėžė M. Maldeikis.
Kalbėdamas apie problemas Kinijos viduje, A. Kumpis atkreipė dėmesį į socialines problemas.
„Pirmiausia aš durčiau pirštu į jaunimo nedarbą ir besitraukiančius ekonomikos ritmus, nes kai matai, jog nepavyksta išlaikyti to paties augimo po 10 proc. BVP kasmet, tai jau yra iššūkis“, – pastebėjo VDU Azijos studijų centro vyr. specialistas.
M. Maldeikis laidoje taip pat sakė, kad taivaniečiai yra savotiškai pripratę prie nuolatinės grėsmės, nes tokiame kontekste gyvena jau daug metų.
„Vienokiems ar kitokiems scenarijams yra ruošiamasi daug metų. Tiesioginiu įsiveržimu – būtų vienoks atsakas. Dabar labiau įsivaizduojama ir JAV apie tai kalbama, kad galbūt būtų ne toks įsiveržimas kaip bukas išsilaipinimas pakrantėje ir bandymas įeiti į teritoriją, nes taivaniečiai turi savų kozirių, tai galbūt būtų spaudimas užimti salas šalia – tokiu hibridiniu būdu spausti, parodant, kad mes nustatinėsime žaidimo taisykles“, – paaiškino politikas.
A. Kumpis pritarė nuomonei, kad situacija artėja prie tokios, kurioje galime konstatuoti, jog vienoks ar kitoks Kinijos puolimas Taivano atžvilgiu yra neišvengiamas.
„Klausimas – kada tai įvyks. Čia turbūt svarbiausias klausimas, nes įvairūs ženklai liudija galutinio rezultatas. Norėtųsi, aišku, kad tai neįvyktų. (…) Labai tikėtina, kad bus tas palaipsnis dusinimas – jokiu būdu tai neturėtų būti staigus, griežtas, karinis įsiveržimas“, – sakė VDU ekspertas.
Jis priminė, kad po JAV aukštų pareigūnų vizitų Taivane Kinija elgėsi agresyviai, ėmėsi tam tikrų prekybinių apribojimų prieš salą.
„Tai iškart parodo silpnąsias Taivano ir Kinijos tampraus ryšio vietas“, – sakė A. Kumpis.
M. Matas antrino pašnekovui, atkreipęs dėmesį, kad ir Kinija yra priklausoma nuo Taivano technologijų, žmogiškųjų išteklių, investicijų, o Xi Jinpingas siekia, jog Kinija būtų pagrindine pasaulio šalimi, aplink kurią sukasi pasaulis.
„Taivano verslas, kuris dirba Kinijoje, išeidinėja. Būtent todėl yra viena priežastis, kodėl mes pradėjome bendradarbiauti su Taivanu. (…) Mūsų interesas yra būti dalimi to – jei jums reikia Europos rinkos, mes esame čia“, – paaiškino Seimo narys.
Abiejų pašnekovų teigimu, ukrainiečių pasipriešinimas ir Rusijos nesėkmės karo fronte kelia daug nepatogumų Pekinui.
„Pekinas mato Vakarų reakciją. Buvo laukiama visiškai kitokia reakcija, buvo įsivaizduojama, kad greitai karas įvyksta. (…) Dabar Pekinas mato, kas atsitinka. Vakarai susivienijo per vieną dieną, JAV ir Europa kalba unisonu. Kinija dešimt metų aktyviai skaldė Europą nuo JAV. Visa tai sugriuvo per vieną dieną, įvedinėjamos sankcijos, (…) kurios Kinijai būtų labai skausmingos“, – paaiškino M. Maldeikis.
„Visa tai matydama Kinija labai nervinasi, jai tai labai nepatinka ir ji norėtų, kad tai baigtųsi greičiau, visi užmirštų į tai, kas angliškai vadinasi back to usual (įprasto gyvenimo)“, – tęsė Seimo narys.
A. Kumpis antrino M. Maldeikiui, pastebėdamas, kad Kinija dėl to norėtų stiprinti savo įtaką centrinėje Azijoje.
„Logiška, kad tą atsidariusį galimybių langą Xi Jinpingas nori užpildyti. Jei matome, kad yra atsitraukimas nuo vieno regioninio lyderio, natūralu, kad norima tas galimybes išnaudoti kitam lyderiui. Tai, kas šiuo metu kuriama, labai logiškai yra atsvara Rusijos galimam vadovavimui ir dabar jau nuėjimui nuo to pjedės stalo Azijoje“, – sakė VDU ekspertas.